Vilniaus universiteto profesorius, kardiologas Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį į vieną svarbiausių žmogaus gyvenimo aspektų – fizinį judėjimą. Anot jo, judėjimas nėra tik kasdienis veiksmas, bet ir veiksmingas „vaistas“, padedantis apsisaugoti nuo įvairių ligų, skatinti geresnę savijautą ir stiprinti širdies bei kraujagyslių sistemą. Įdomu, kad moksliniai tyrimai įrodo – nėra nė vienos ligos, kuomet fizinis aktyvumas būtų kenksmingas, o priešingai – jis yra gyvenimo esmė, kuri padeda kovoti su ligomis ir jas išvengti.
Judėjimas – sveikatos garantas visais amžiaus tarpsniais
Europos kardiologų draugijos 2020 m. gairės, pagrįstos išsamiu moksliniu tyrimu ir specialistų konsensusu, rodo, kad fizinė veikla rekomenduojama sergant įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Žinoma, atsižvelgiant į individualią būklę, rekomenduojamos fizinio aktyvumo rūšys ir intensyvumas gali skirtis. Profesorius pabrėžia, kad judėjimas ne tik gerina kūno funkcijas, bet ir kelia geras emocijas, stiprina imunitetą, mažina stresą ir padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą.
Reguliarus fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio kiekį organizme, mažina nutukimą ir užkerta kelią sunkioms ligoms, tokioms kaip cukrinis diabetas ar vėžys. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems fizinis aktyvumas gali sumažinti demencijos riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sportas mažina depresijos simptomus, kurios dažnai pasireiškia žmonėms po infarkto ir kitų širdies ligų.
Kada ir kaip pradėti sportuoti – svarbūs gydytojo patarimai
Fizinė veikla yra veiksminga priemonė tiek sveikų, tiek sergančių žmonių sveikatai gerinti. Sveikiems rekomenduojama sportuoti bent 150 minučių per savaitę, o fizinis aktyvumas yra laikomas vidutiniu, kai per savaitę sudeginama iki 2000 kilokalorijų. Tačiau tiems, kuriems nustatytos širdies ar kraujagyslių ligos, būtina prieš pradedant sportuoti pasitarti su specialistu. Kai kuriais atvejais intensyvus fizinis krūvis nėra tinkamas, todėl svarbu pasirinkti saugią ir tinkamą fizinę veiklą.
Profesorius rekomenduoja tokias veiklas kaip plaukimas, ėjimas ar dviračio mynimas. Net esant širdies nepakankamumui galima atlikti specialius pratimus, kuriuos suderina gydytojas. Be to, esant kraują skystinantiems vaistams, reikėtų vengti kontakto ir sportų, kuriais gresia kritimai ar traumos.
Širdies ritmas ir fizinis aktyvumas – kaip valdyti savo energiją?
Išmanieji laikrodžiai gali būti puikus pagalbininkas stebint širdies ritmą tiek ramybės būsenoje, tiek sportuojant. Pagal profesoriaus pateiktą formulę – maksimalus pulsas vyrams yra 220 minus amžius, moterims – 200 minus amžius. Sportuojant rekomenduojama nepersitempti, palaikyti pulsą 50–80 proc. maksimalaus, priklausomai nuo sveikatos būklės.
Reguliarus ir subalansuotas fizinis aktyvumas, trunkantis bent 30 minučių per dieną, gerokai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, be to, gerina bendra savijautą ir sustiprina organizmo atsparumą stresui.
Žmonių sveikata ir vaistų vartojimas fizinio aktyvumo metu
Profesorius taip pat pabrėžia, kad, pajutus pagerėjimą sportuojant, nereikėtų savavališkai nutraukti medikamentų vartojimo. Visa tai būtina aptarti su gydytoju, kadangi vaistai, pavyzdžiui, statinai cholesterolio kiekiui mažinti, nesutrukdo aktyvumui, o kraują skystinantys medikamentai padidina mėlynių tikimybę po fizinių pratimų.
Net jei žmogus jaučiaosi geriau, jis turi ir toliau rūpintis savo sveikata nuolat, laikytis gydytojų rekomendacijų ir sąmoningai žvelgti į fizinį aktyvumą kaip į vieną iš svarbiausių kasdieninių prioritetų. Pradėti sportuoti niekada nėra per vėlu, svarbu prisiminti savo organizmo ribas ir leisti sau judėti nuo mažo intensyvumo, bet pastoviai.
Judėjimas yra ne tik sveikatos pagrindas, bet ir ilgaamžiškumo paslaptis. Visuomenėje svarbu skatinti judėjimą nuo pat jaunystės, nes sportas vaikystėje ir paauglystėje tiesiogiai koreliuoja su geresne suaugusio žmogaus sveikata.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.