Su amžiumi daugelis susiduria su lėtinėmis ligomis, tačiau garsus neurologas, medicinos mokslų daktaras Jokūbas Fišas, pabrėžia, kad mūsų požiūris į ligas ir gyvenimo būdas gali gerokai pakeisti sveikatos būklę ir gyvenimo trukmę. Pasak jo, svarbiausia taisyklė, kurią reikėtų įsidėmėti visiems, yra: „Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“.
Optimistiškas nusiteikimas, psichologinė pusiausvyra ir tam tikrų simptomų ignoravimas yra itin svarbūs norint išlaikyti gerą sveikatą. J. Fišas pabrėžia, kad svarbu žinoti savo kūno signalus, naudoti gydytojų paskirtas priemones, tačiau nesileisti nualinamiems ligos suvokimo. „Optimistai serga lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau“, – teigia neurologas.
Profilaktika ir socialiniai ryšiai – sveikatos garantas
Gydytojas atkreipia dėmesį į socialinių ryšių svarbą psichologinei savijautai. Vienatvė, ypač tarp vyresnio amžiaus vyrų, gali būti itin žalinga sveikatai ir gyvenimo trukmei. Draugai, šeima, artimi žmonės padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, kuri teigiamai veikia bendrą savijautą.
Taip pat būtina reguliariai lankytis pas gydytojus ir nepamiršti profilaktinių tyrimų. J. Fišas pabrėžia, jog nereikėtų atsisakyti magnetinio rezonanso ar kitų reikalingų tyrimų tik dėl finansinių priežasčių – galima kreiptis į privačias gydymo įstaigas. Laiku nustatytos patologijos, tokios kaip augliai ar disko išvaržos, dažnai būna visiškai išgydomos.
Medicinos prevencinės programos, skirtos gimdos kaklelio, prostatos, žarnyno sveikatos patikrai, yra gyvybiškai svarbios ir negali būti ignoruojamos. Ankstyva diagnozė leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Gyvensena – kertinis akmuo senėjimo procese
Priešingai nei daug kas mano, senėjimo procesas nėra neištremiama genetinė lemtis. Pasak J. Fišo, tik apie 30 procentų senėjimo lemia genetika, o likusius 60 procentų įtakoja mūsų gyvenimo būdas. Tai reiškia, kad mūsų kasdieniai pasirinkimai, elgsena ir mityba iš esmės gali paveikti, kaip ir kiek ilgai mes gyvename.
Gydytojas pabrėžia, kad medicina savo ruožtu atlieka svarbų vaidmenį – padeda išlaikyti fizinį ir protinį aktyvumą bei gerojo gyvenimo kokybę, tačiau pagrindinis gydymas – tinkama gyvensena, ne vaistai. Dažnai vaistai maskuoja simptomus, bet neišgydo ligos iš esmės.
Profilaktikai skiriamos lėšos atsiperka su kaupu: „Vienas centas išleistas ligų profilaktikai yra vertas šimtų eurų gydymui.“ Tai akcentuoja gydytojas, ragindamas patiems rūpintis savo sveikata ir neignoruoti profilaktinių priemonių.
Šiuolaikinės problemos: maisto kokybė ir širdies ligos
Kardiologų duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau užklumpa ir jaunesnius žmones. Panaši tendencija pastebima ir insultų atvejais. Neurologas fišas primena, kad sveika gyvensena ir profilaktinės patikros vis dar išlieka pagrindiniais įrankiais kovojant su šiomis ligomis.
Be to, jis atkreipia dėmesį į maisto produktų kokybės nuosmukį: vaisiuose ir daržovėse sumažėjo svarbių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C kiekis braškėse nukrito net 67 procentais. Šiuolaikinis maistas dažnai netenka vertingų medžiagų, todėl nepaisant bandymų maitintis sveikai, iš tiesų organizmas gauna „tuščias kalorijas“.
Visgi, pasak specialisto, gyvenimo kokybė ir trukmė Lietuvoje gerėja, kas matyti iš ilgesnės vyresnių žmonių gyvenimo trukmės ir aktyvesnio gyvenimo stiliaus, pvz., daugiau kelionių ir laisvalaikio.
Apibendrinant, neurologas Jokūbas Fišas ragina: „Rūpinkimės savimi, išlikime optimistiški, nepamirškime profilaktikos, stiprinkime socialinius ryšius ir aktyviai siekime sveikesnio gyvenimo. Tai – tikras kelias į ilgesnį ir geresnį gyvenimą be senatvės ligų.“
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.