Prakaitavimas įprastai padeda kūnui atsivėsinti, kai karšta ar aktyviai sportuojame. Garuojant prakaitui pašalinama dalis kūno šilumos, todėl palaikoma optimali temperatūra. Vis dėlto šaltas prakaitas, atsirandantis nesant aiškios priežasties, gali būti ne vien natūrali organizmo reakcija.
Tokį simptomą kartais lemia įvairūs sveikatos sutrikimai – nuo hiperhidrozės ar hormoninių pokyčių iki infekcijų, hipoglikemijos ar miokardo infarkto. Svarbu atsižvelgti į aplinkybes ir kartu pasireiškiančius požymius.
Dažnesnės šalto prakaito priežastys
Hiperhidrozė
Hiperhidrozė – liga, kai gausiai prakaituojama be aiškios priežasties. Nors ji retai kelia tiesioginį pavojų sveikatai, nuolatinis prakaitavimas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir paveikti psichologinę būklę. Dažniausiai prakaituoja pažastys, delnai, pėdos, veidas, galvos oda ir kirkšnys.
Jei gausus prakaitavimas prasidėjo iki 25 metų, nutrūksta miegant ir nėra lydimas kitų simptomų, tai dažnai būna pirminė hiperhidrozė, nesusijusi su rimtomis ligomis.
Karščiavimas ir infekcijos
Viena dažniausių šalto prakaito priežasčių yra karščiavimas. Organizmui kovojant su infekcija, temperatūra pakyla, o vėliau kūnas bando atiduoti šilumos perteklių ir pradeda intensyviai prakaituoti. Dėl to, nors oda būna šlapia, aplinka gali atrodyti šalta, gali atsirasti šalčio pojūtis.
Šaltą prakaitą taip pat gali sukelti įvairios autoimuninės ir bakterinės infekcijos. Tarp jų minimos tuberkuliozė, ŽIV, COVID-19, pneumonija, endokarditas, osteomielitas ir mononukleozė. Uždegiminė organizmo reakcija gali sutrikdyti įprastą termoreguliaciją.
Hormoniniai pokyčiai ir skydliaukė
Menopauzės metu moterys dažnai patiria karščio bangas, po kurių išpila prakaitas. Panašių simptomų gali pasitaikyti ir jaunesnėms, 35–55 metų, moterims. Menstruacijų ciklo pokyčiai, naktinis prakaitavimas ir šaltkrėtis gali būti susiję su perimenopauze ar kitais hormonų svyravimais.
Šaltą prakaitą kartais lemia ir hipertireozė – būklė, kai gaminama per daug skydliaukės hormonų.
Kadangi šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, jų perteklius ją suaktyvina ir gali sukelti kūno temperatūros pokyčių bei prakaitavimą.
Vaistų poveikis
Šaltas prakaitas gali būti kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Tai aktualu vartojantiems:
- antidepresantus;
- angiotenzino II receptorių blokatorius;
- kortikosteroidus;
- estrogenus ir androgenus moduliuojančius preparatus;
- hipoglikemizuojamuosius vaistus, skirtus cukriniam diabetui gydyti.
Pastarieji vaistai gali per daug sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, o organizmas į gliukozės trūkumą neretai reaguoja padidėjusiu prakaitavimu.
Kada prakaitavimas gali rodyti rimtesnę būklę?
Hipoglikemija
Hipoglikemija nustatoma tada, kai gliukozės koncentracija kraujyje nukrenta žemiau normos. Organizmas į cukraus trūkumą gali reaguoti panašiai kaip į deguonies stygių, todėl žmogų gali išpilti šaltas prakaitas. Sergantiesiems diabetu taip pat gali būti sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą.
Jei sergate diabetu ir pajutote šaltą prakaitą, reikėtų nedelsiant pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jam nukritus žemiau gydytojo nustatytos ribos, būtina kreiptis skubios medicinos pagalbos. Greitai gliukozės lygį gali padėti atkurti saldūs produktai, pavyzdžiui, batonėlis ar vaisių sultys.
Miego sutrikimai
Naktinis prakaitavimas gali būti vienas iš obstrukcinės miego apnėjos požymių. Šiam sutrikimui būdingos kvėpavimo pauzės miegant, galinčios sukelti deguonies trūkumą ir paskatinti organizmą prakaituoti. Tačiau prakaitavimą naktį taip pat gali lemti per aukšta kambario temperatūra ar nerimas, todėl svarbu nepamiršti ir kitų galimų priežasčių.
Onkologinės ligos
Vėžys yra retesnė, tačiau rimta gausaus prakaitavimo priežastis. Prakaitavimas dažniausiai siejamas su limfoma ir leukemija. Pasak „Cancer Research UK“, gausesnį nei įprastai prakaitavimą gali sukelti ir karcinoidiniai navikai, mezotelioma, kaulų bei kepenų vėžys. Sergant onkologinėmis ligomis ypač naktį gali pasireikšti gausus prakaitavimas.
Šaltas prakaitas ir miokardo infarktas
Staiga atsiradęs šaltas prakaitas gali būti miokardo infarkto požymis. Skubios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei kartu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- krūtinės skausmas, tempimas, spaudimas ar pūtimo pojūtis;
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- diskomfortas arba skausmas kakle, žandikaulyje, pilve ar nugaroje;
- galvos svaigimas;
- jausmas, kad netrukus prarasite sąmonę.
Šių simptomų derinys yra kritinis ir reikalauja neatidėliotinos profesionalios medicininės pagalbos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Apie šaltą prakaitą verta pasakyti šeimos gydytojui, ypač jei tai naujas ir be aiškios priežasties atsiradęs nusiskundimas. Vizito neatidėliokite, jei kartu padažnėja širdies ritmas – ramybės būsenoje jis viršija 90 dūžių per minutę, be aiškios priežasties krenta svoris ar jaučiamas stiprus nerimas.
Tokie papildomi požymiai gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais ar kitomis sisteminėmis ligomis, kurioms reikalingas medicininis įvertinimas.