Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau jo požymių kartais aptinkama atliekant paprastą tyrimą namuose. Ankstyvai ligos diagnostikai naudojamas slapto kraujavimo testas, nustatantis kraujavimo iš žarnyno pėdsakus išmatose.
„Šie tyrimai ieško labai nedidelių kraujo kiekių išmatose. Jei akimi matome kraujo gramus, tai šiais testais galime nustatyti dešimttūkstantąsias kraujo gramų dalis“, – sakė Santaros klinikų gydytojas chirurgas prof. Tomas Poškus.
Vis dėlto teigiamas tyrimo rezultatas savaime nereiškia, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu.
Ką reiškia testo rezultatas?
Pasak T. Poškaus, slapto kraujavimo tyrimas yra neskausmingas, nekenksmingas ir nesudėtingas. Jį galima atlikti namuose, panašiai kaip COVID-19 testą.
Jei kraujo pėdsakų nerandama, tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo įtarti ligą. Vis dėlto po poros metų tyrimą patartina pakartoti. Teigiamo rezultato atveju reikėtų kreiptis į gydytoją – tikėtina, kad bus paskirta kolonoskopija, padedanti nustatyti kraujo šaltinį.
Maždaug 60–70 proc. pacientų sužino, kad piktybinių pakitimų nėra. Apie trečdaliu atvejų aptinkami polipai. Juos pašalinus galima užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui. Storosios žarnos vėžys nustatomas 2–2,5 proc. atvejų.
„Bet dažniausiai tai yra ankstyvų stadijų navikai, nes jie nustatyti profilaktiškai, kai žmogus jokių simptomų dar nejautė“, – pabrėžė T. Poškus.
Ankstyvas ištyrimas mažina riziką
Storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurią galima įtarti dar ankstyvoje ar net ikivėžinėje stadijoje. Todėl profilaktinis tikrinimasis gali turėti didelę reikšmę.
„Tai leidžia sumažinti riziką numirti nuo storosios žarnos vėžio ir apskritai prailginti išgyvenamumą. Turime lietuviškus duomenis: jei žmogus pasidaro slapto kraujavimo testą ir jis yra neigiamas, tai rizika numirti per 5 metus yra maždaug 4 proc. Čia kalba eina apie 50–75 metų žmones.
Jeigu testas yra teigiamas, bet ten randamas polipas, tai rizika praktiškai nepadidėja. Tačiau, jeigu testas yra teigiamas ir žmogus kolonoskopijos tyrimo nepadaro, tai rizika padvigubėja. Ji tampa apie 9, beveik 10 proc. Taigi, turime aiškų įrodymą, kad radę kraujo pėdsakus ir pasidarę kolonoskopiją mes reikšmingai sumažiname riziką numirti dėl bet kokios priežasties per artimiausius 5-erius metus“, – akcentavo T. Poškus.
Patikra Lietuvoje atliekama nemokamai
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, pagal kurią 50–74 metų gyventojai kviečiami pasitikrinti nemokamai. Norint atlikti tyrimą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau į programą patenka ne visi. T. Poškus pastebi, kad šeimos gydytojai ne visada spėja pasiūlyti tyrimą, o dalis žmonių nežino, kas jiems priklauso, todėl nemokamo testo nepaprašo.
Gydytojo teigimu, nuo 2009 m. pagal prevencinę programą Lietuvoje atlikta beveik 2 milijonai patikros procedūrų. „Yra žmonių, kurie tikrinosi jau 5–6 kartus, bet yra nemaža dalis pacientų, kurie to dar nedarė nei karto“, – pastebėjo T. Poškus.
Jo manymu, požiūris, kad sveikata turi pasirūpinti kažkas kitas, o ne pats žmogus, yra sovietmečio paveldas.
„Man ir mano artimiesiems mano sveikata yra brangiausias turtas. Turiu pats stengtis, kad ją išlaikyčiau“, – pabrėžė gydytojas.
Rizika gali būti aktuali ir jaunesniems
Paklaustas, ar slapto kraujavimo testą verta atlikti jaunesniems nei 50 metų žmonėms, T. Poškus paaiškino, kad valstybės lėšomis tyrimas apmokamas tiems, kuriems rizika susirgti yra didžiausia. Tačiau nuo onkologinių ligų nėra apsaugoti ir jaunesni žmonės.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos valstijose patikros programa ilgą laiką vykdyta nuo 50-ies, o dabar yra nuo 45-erių metų. Ko gero, ir Lietuvoje judėsime į jaunesnę pusę. Yra tokia tendencija“, – pasakojo gydytojas.
Pasitikrinti anksčiau rekomenduojama ir tuomet, kai storosios žarnos vėžiu sirgo artimas giminaitis – tėvas, mama, sesuo ar brolis. Tokiu atveju tyrimą reikėtų atlikti 10 metų anksčiau nei susirgo artimasis.
„Pavyzdžiui, artimajam vėžys buvo 52 metų. Vadinasi, man tikrintis reikėtų nuo 42 metų. Turime įvertinti ir asmeninę riziką“, – patarė T. Poškus.