Ryte užfiksuotas aukštesnis kraujospūdis gali kelti nerimą, ypač žmonėms, kurie jau gydomi dėl hipertenzijos. Viena skaitytoja kreipėsi klausdama, ar nubudus pasiekiamas kraujospūdžio pikas gali reikšti, kad naktį padidėja insulto grėsmė. Gydytoja kardiologė pabrėžia, kad tokios rizikos nereikėtų ignoruoti, tačiau svarbiausia tinkamai įvertinti gydymą ir vaistų vartojimą.
„Jau keleri metai turiu padidėjusį kraujospūdį. Vartoju vaistus, juos tenka kaitalioti. Kaip pamokė gydytojai, kraujospūdį fiksuoju tris kartus per dieną. Didžiausias sistolinis (viršutinis) spaudimas būna ryte, ką tik nubudus. Jis siekia 150“, – pasakoja moteris.
Rytinis kraujospūdžio šuolis gali būti susijęs su naktine hipertenzija
Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Milda Kovaitė teigia, kad Albinai gali būti padidėjusi insulto ir infarkto rizika naktį. Medikės vertinimu, tai gali lemti naktinė hipertenzija ir netinkamai vartojami vaistai.
„Albinai kyla didesnė rizika naktį patirti tiek insultą, tiek infarktą. Priežastis – naktinė hipertenzija ir neteisingas vaistų vartojimas. Būtina kreiptis į gydytoją kardiologą ir vaistais normalizuoti kraujospūdį“, – sako gydytoja.
Pasak specialistės, įprastai rytais kraujospūdis turėtų būti mažesnis nei dieną. Kai hipertenzija tinkamai kontroliuojama vaistais, žmogus gali atsikelti net ir su mažesniu nei įprasta kraujospūdžiu.
Didžiausias pavojus, gydytojos teigimu, gali kilti ankstyvą rytą. Maždaug penktą–šeštą valandą aktyvuojasi adrenalinas, todėl kraujospūdis pasiekia piką.
„Insulto pavojus naktį kyla tada, jei neteisingai vartojami vaistai kraujospūdžiui normalizuoti. Maždaug apie penktą, šeštą valandą ryto aktyvuojasi adrenalinas ir žmogus patiria kraujospūdžio piką. Tada gali ištikti insultas ar infarktas. Žmogus tiesiog miršta miegodamas“, – įspėja gydytoja kardiologė.
Dr. Milda Kovaitė mano, kad skaitytojai Albinai galėjo būti parinkti netinkami vaistai arba jų dozė gali būti per maža.
Hipertenzijos gydymo negalima nutraukti savavališkai
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad kraujospūdį mažinančius vaistus reikia vartoti nuolat, net jei dieną rodmenys būna normalūs.
Ji taip pat abejoja, ar vaistų kaitaliojimas šiuo atveju yra pagrįstas.
„Galbūt pati Albina vakarais neišgeria vaistų, nes dieną jos spaudimas būna normalus. Tačiau tai nereiškia, kad naktį jis nepakils. Be to, man kyla klausimų, kodėl ji kaitalioja spaudimui reguliuoti skirtus vaistus. Paprastai vaistų nuo spaudimo schema nekaitaliojama. Juolab jei moteris jau kelerius metus skundžiasi aukštu kraujospūdžiu“, – komentuoja gydytoja.
Hipertenzija yra lėtinė liga, todėl pradėjus gydymą nereikėtų tikėtis rezultato iš karto. Pasak medikės, vaistų poveikis ir gydymo rezultatai paprastai išryškėja po vieno ar dviejų mėnesių.
„Didžiausia bėda, kad pacientai nori rezultato čia ir dabar. Nesulaukę greito pagerėjimo, pradeda kaitalioti vaistus, užsiimti savigyda. Sunkiai koreguojamų hipertenzijų yra labai mažai – ne daugiau kaip dešimt procentų. Tiesiog reikia kantrybės“, – sako kardiologė.
Specialistė taip pat ragina nenutraukti gydymo vien dėl to, kad žmogus kurį laiką jaučiasi gerai ar kraujospūdžio rodmenys tampa normalūs.
„Dar viena bėda, kad pasijutę gerai žmonės nustoja vartoti vaistus. Dažnai girdžiu iš pacientų: „O kam gerti vaistus kiekvieną dieną, jei jau savaitę mano spaudimas normalus?“ Visada sakau, kad jeigu nejauti ligos simptomų, nereiškia, kad jos nėra. Stručio efektas gali tik pakenkti. Jeigu nebevartojate vaistų, procesas nestabdomas ir jau kitą dieną ar naktį spaudimas gali užkilti į pavojingas aukštumas. Todėl šie vaistai turi būti geriami kiekvieną dieną, net jei pacientas puikiai jaučiasi“, – pabrėžė gydytoja.
Kraujospūdį pakanka tikrinti ryte ir vakare
Kardiologė mano, kad matuoti kraujospūdį tris ar daugiau kartų per dieną dažniausiai nėra būtina. Pernelyg dažnas tikrinimas gali neigiamai veikti žmogaus psichologinę būseną.
„Pakanka pasimatuoti du kartus – ryte ir vakare. Per dažnas matavimas gali neigiamai paveikti žmogaus psichologinę būseną“, – konstatavo specialistė.