Laiptai gali padėti įvertinti fizinio krūvio toleranciją
Mažėjanti ištvermė, neįprastas skausmas, neritmiškas širdies plakimas ar staiga patinusios kojos – simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti. Kardiologas Rokas Šerpytis sako, kad tokie požymiai gali rodyti, jog širdies sveikatai būtinas didesnis dėmesys.
Gydytojas taip pat siūlo išbandyti paprastą ketvirto aukšto testą. Jeigu į ketvirtą aukštą pavyksta užlipti nesustojus ir nepailsėjus, tai yra geras fizinės būklės rodiklis. Tačiau jei žmogus anksčiau pradeda dusti ir jam tenka sustoti pailsėti, tai gali būti ženklas profilaktiškai pasitikrinti širdį.
Širdies veiklai neigiamos įtakos turėjo ir pandemijos laikotarpis. R. Šerpyčio teigimu, tuomet dalis žmonių mažiau judėjo, daugiau laiko praleido namuose, todėl suaugusiesiems ir vaikams vis dažniau nustatomas viršsvoris. Dėl to daugėja ir kreipimosi į gydytojus dėl širdies veiklos sutrikimų.
Skausmo nereikėtų bandyti nuslopinti neįvertinus jo priežasties
Pajutę skausmą žmonės neretai pirmiausia išgeria vaistų, tačiau kardiologas pataria įvertinti, kaip skausmas pasireiškia. Jei jis atsiranda fizinio krūvio metu, anksčiau nebuvo jaučiamas ir plinta į kairę ranką, apatinį žandikaulį ar nugarą, galima įtarti krūtinės anginą.
Staiga prasidėjus skausmui, kuris trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina, būtina nedelsiant skambinti greitajai pagalbai.
„Širdies ligos dažniausiai akimirksniu neatsiranda, jos vystosi daugelį metų ir kai žmogus kreipiasi į gydytoją, mes jau matome komplikacijas (širdies raumens sustorėjimą, atsirandančius ritmo sutrikimus, persirgtą miokardo infarktą ar širdies nepakankamumą).
Dažnos šių komplikacijų priežastys – daugelį metų trunkanti nevisavertė mityba, nejudra, nutukimas, ilgalaikis negydomas arba nepakankamai gydomas aukštas cholesterolis bei kraujo spaudimas“, – sako kardiologas R. Šerpytis, pabrėždamas ir prevencijos svarbą.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė prisimena jauną pacientą, kurį vargino kosulys.
„Jis konsultavosi su gydytojais, malšino kosulį, o galiausiai mirė nuo širdies ligų.
Labai svarbu atsiradus neraminantiems simptomams konsultuotis su specialistais ir detaliai jiems apibūdinti savo savijautą, patiems nebandyti diagnozuoti ligų“, – įspėja vaistininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad širdies ligos kartais palaikomos virškinimo sutrikimais ar skrandžio skausmais.
Širdies sveikatai svarbi kasdienė prevencija
Pasak kardiologo, rūpintis sveikata reikėtų dar prieš atsirandant būtinybei gydyti ligą. „Žymiai lengviau yra nesusirgti ir bandyti atitolinti ligą nei kovoti su komplikacijomis. Susirgus visos galimos prevencijos priemonės yra mažiau efektyvios. Tai, kaip žmonės gyvena būdami 30–50 m., turi reikšmingos įtakos sergamumui širdies ir kraujagyslių ligomis vėlesniuose gyvenimo etapuose“, – sako kardiologas.
V. Bečelytė taip pat pabrėžia paprastų įpročių reikšmę. Jos teigimu, širdžiai naudinga subalansuota mityba, kurioje netrūksta įvairių spalvų daržovių, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas vandens kiekis.
Jeigu su maistu nepavyksta gauti visų reikalingų medžiagų, vaistininkė rekomenduoja papildomai vartoti širdžiai naudingus vitaminus ir mikroelementus. Širdies veiklai svarbūs vitaminai A, E, C, B grupės vitaminai, kofermentas Q10, omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys, taip pat kalis, magnis ir kalcis. Teigiamai širdį gali veikti ir augaliniai preparatai – valerijonų, česnakų bei gudobelių ekstraktai.
Vasarą mineralų atsargos gali greičiau mažėti, nes šiltuoju sezonu su prakaitu jų netenkama daugiau. Vis dėlto persistengti nereikėtų: V. Bečelytė primena, kad sveikatai nepalankus gali būti ne tik vitaminų ir mineralų trūkumas, bet ir perteklius.
Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms vaistininkė pataria reguliariai daryti pertraukas, pasivaikščioti darbo vietoje ir nepamiršti poilsio bei miego. Taip pat svarbu vengti streso.
Ekspertai ragina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytojus profilaktiškai, atlikti pagrindinius tyrimus, sekti sveikatos būklę ir jai skirti pakankamai dėmesio.
7 įpročiai, padedantys rūpintis širdimi
- Rinkitės sveiką ir subalansuotą mitybą, kurioje būtų daržovių, vaisių ir riešutų. Svarbu valgyti įvairiai, nedideliais kiekiais, o racione turėtų netrūkti žalumynų.
- Būkite fiziškai aktyvūs: pasirinkite mėgstamą judėjimo būdą ir mankštinkitės bent pusvalandį penkis kartus per savaitę.
- Venkite žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio vartojimo. Nėra saugaus alkoholio kiekio.
- Derinkite darbo ir poilsio režimą.
- Venkite didelio bei ilgalaikio streso, skirkite laiko laisvalaikiui ir miegui.
- Reguliariai tikrinkite sveikatą, stebėkite gliukozės ir cholesterolio rodiklius bei kraujospūdį.
- Palaikykite pastovų svorį, venkite nutukimo ir persivalgymo.