Kelių ir klubų skausmas: penki klaidingi įsitikinimai, galintys pakenkti

Kelių ir klubų sąnarių skausmas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema, o operacija – ne visada pirmasis sprendimas. Įsitikinimai apie sąnarių ligas gali paskatinti ignoruoti simptomus arba pasirinkti netinkamą elgesį. Aptariame penkis dažnus mitus ir svarbiausius būdus, padedančius saugoti sąnarius.

Sąnarių skausmai gali varginti ir jaunus žmones

Amžius yra vienas iš rizikos veiksnių, tačiau kelių ar klubų skausmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jauniems žmonėms jį neretai lemia pernelyg didelis ar netinkamai pasirinktas fizinis krūvis, traumų padariniai, antsvoris, pasikartojantys nepatogūs judesiai arba prasta laikysena.

Riziką galima mažinti tinkamai stabilizuojant raumenis, apšylant prieš treniruotę ir skiriant pakankamai laiko poilsiui po krūvio. Naudinga reguliariai stiprinti aplink sąnarį esančius raumenis, krūvį pritaikyti prie savo fizinio pasirengimo, o treniruojantis – prireikus pasitelkti specialistą.

Operacija nėra vienintelė išeitis

Chirurginės intervencijos gali prireikti sunkiais atvejais, tačiau daugeliui pacientų pirmiausia taikomos konservatyvios priemonės. Tarp jų – fizioterapija, specialios pratybos, koreguojanti avalynė, įtvarai, priešuždegiminiai vaistai ir vietiniai tepalai.

Taip pat taikomos minimaliai invazinės procedūros ir biologinės terapijos, pavyzdžiui, „Lipogems“ metodas, kai naudojamas paties paciento riebalinis audinys. Tinkamai parinktas gydymo planas gali atitolinti sąnario keitimo operaciją arba padėti jos išvengti.

Užsitęsusio skausmo nereikėtų tiesiog laukti

Nedidelis skausmas kartais sumažėja pailsėjus, tačiau nuolatiniai arba stiprėjantys simptomai gali rodyti problemą, kuriai reikalinga profesionali priežiūra. Jeigu per savaitę būklė negerėja, atsiranda tinimas, judesių ribotumas ar karščiavimas, reikėtų kreiptis į ortopedą.

Specialistas gali paskirti reikalingus tyrimus, tarp jų rentgeno arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą. Anksti nustatyta problema leidžia laiku pradėti tinkamą gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Osteoartritą lemia ne vien genetika

Genetinis polinkis gali turėti įtakos osteoartrito išsivystymui, tačiau tai nėra vienintelė priežastis.

Reikšmės gali turėti antsvoris, patirtos traumos, ilgalaikis monotoniškas krūvis ir nepakankama raumenų atrama.

Prevencijai svarbi svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas, raumenų stiprinimas, tinkama avalynė ir ergonomiškai pritaikyta darbo aplinka. Net esant genetiniam polinkiui, sveikas gyvenimo būdas gali sulėtinti ligos progresavimą.

Sezonų kaita ne visada yra skausmo priežastis

Dalis žmonių mano, kad sąnarių būklę tiesiogiai pablogina metų laikas, rūgštis ar drėgmė. Vis dėlto dažnai svarbesni būna pasikeitę aktyvumo įpročiai. Pavasarį ir vasarą daugiau judama, dirbama sode ar sportuojama lauke, todėl sąnariams tenka didesnė apkrova. Tuomet gali išryškėti anksčiau nepastebėtos problemos arba paūmėti jau esami simptomai.

Norint sumažinti riziką, krūvį reikėtų didinti palaipsniui, prieš fizinę veiklą atlikti apšilimą ir laikytis tinkamos judesių technikos. Pajutus skausmą, nereikėtų jo ignoruoti – laiku pasikonsultavus su specialistu galima išvengti problemos užsitęsimo.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Sąnarių sveikatai įtakos turi gyvenimo būdas, fizinio krūvio režimas, ankstyva diagnostika ir tinkamai parinktas gydymas. Stebėkite simptomus ir nesiimkite radikalių savarankiškų sprendimų. Jei skausmas trunka ilgiau arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *