Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių mirtingumo priežasčių. Statistikos duomenimis, praėjusiais metais jos lėmė 56,1 proc. visų mirčių. Kartu kasmet auga ir širdžiai bei kraujagyslėms skirtų vaistų poreikis – kai kurių vaistinių tinklų duomenimis, tokie medikamentai sudaro net 90 proc. receptinių vaistų.
Kardiologų konsultacijų tenka laukti kelis mėnesius
Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai nustatomos darbingo amžiaus žmonėms, todėl ribotas paslaugų prieinamumas tampa ne vien sveikatos, bet ir socialine bei ekonomine problema. Eilės pas kardiologus skirtingose gydymo įstaigose gali trukti nuo kelių mėnesių iki pusmečio ar dar ilgiau.
Santaros klinikose konsultacijos paprastai tenka laukti apie du mėnesius. Tuo metu pas kai kuriuos specialistus, pavyzdžiui, aritmologus, pacientai gali būti užregistruoti tik po keturių mėnesių. Klaipėdos ligoninėje laisvų vietų taip pat dažnai atsiranda tik po kelių mėnesių.
Kauno klinikos pacientus skirsto pagal skubumą
Kauno klinikų patirtis rodo, kad eiles galima trumpinti geriau organizuojant pacientų srautus. Įstaigoje taikomas pacientų skirstymas pagal ligos sunkumą, taip pat rengiamos išplėstinės konsultacijos.
Kauno klinikų atstovai teigia: „Pirmiausia, ką padarėme, _sergu.lt_ puslapyje pertvarkėme registracijos pas kardiologą formą. Atsirado tam tikras pacientų skirstymas pagal ligos sunkumą. Skirstymo principas labai paprastas – yra atsižvelgiama, kaip skubiai pacientui reikia patekti pas gydytoją kardiologą, kuo pacientui labiau reikalinga tretinio lygio paslauga, tuo paprasčiau ir greičiau jis sulaukia konsultacijos.“
Toks prioritetų nustatymas leidžia skubiausiai pagalbos reikalingiems pacientams konsultaciją gauti greičiau, o planinius vizitus organizuoti atsižvelgiant į realų poreikį.
Viena pagrindinių problemų – specialistų trūkumas
Kauno klinikų, poliklinikų ir asociacijų atstovai sutaria, kad Lietuvoje paruošiama per mažai kardiologų. Specialistų pritraukimą apsunkina ir tai, kad darbo užmokestis ne visada atsveria emigracijos ar darbo privačiame sektoriuje galimybes.
Prof.
habil. dr. Julius Kalibatas atkreipė dėmesį ir į šeimos gydytojų galimybes: „Šeimos gydytojai negali išrašyti visų kardiologinių vaistų ir turi siųsti pacientą konsultuotis su kardiologu. Tačiau daugeliu atvejų iš tiesų šeimos gydytojai būtų kompetentingi tuos vaistus paskirti. Deja, tokia problema vis dar gyvuoja.“
Siūloma stiprinti prevenciją ir registracijos sistemas
Tarp galimų sprendimų įvardijami didesni kardiologų atlyginimai, geresnis specialistų rengimas ir jų skaičiaus didinimas. Taip pat siūloma diegti veiksmingesnes registracijos bei priminimų sistemas, kurios padėtų sumažinti neatvykimų į konsultacijas skaičių.
Ne mažiau svarbios ir prevencinės programos. VLK atstovė pažymi, kad tam tikro amžiaus grupių pacientams atliekami nemokami tyrimai, kuriuos apmoka privalomasis sveikatos draudimas. Aktyvesnė prevencija gali padėti ligas nustatyti anksčiau, sumažinti jų sunkumą ir skubios specializuotos pagalbos poreikį.
Prie eilių mažinimo gali prisidėti ir patys pacientai – neatvykstant į vizitą apie tai reikėtų pranešti ir atšaukti registraciją, taip pat aktyviau naudotis prevencinėmis programomis.
„Kiekvienas pacientas būtinai nori patekti į universitetinę ligoninę, pas profesorių ar docentą, ir dar kuo greičiau. Vis dėlto pacientai turi teisę rinktis, todėl eilių pasiskirstymas kartais būna labai netolygus“, – pastebėta kalbant apie pacientų pasirinkimų įtaką laukimo laikui.
Specialistų trūkumo mažinimas, finansinės paskatos medikams, geresnis paslaugų organizavimas, technologijų naudojimas ir gyventojų švietimas galėtų padėti trumpinti eiles bei mažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.