Želatinos sudėtis ir kilmė
Želatina – tai iš gyvūninio kolageno, dažniausiai kaulų ir odos, išgaunamas natūralus baltymas. Ji laikoma hidrolizuotu kolagenu, kurio sudėtyje yra tokių aminorūgščių kaip glicinas, prolinas ir hidroksiprolinas. Nors želatina plačiai naudojama maisto gamyboje, jos sudedamosios dalys taip pat siejamos su medžiagų apykaita ir audinių atsinaujinimu.
Galimas poveikis virškinimo sistemai
Želatina gali būti naudinga virškinimo traktui ir žarnyno gleivinei. Mediko teigimu, „želatiną naudoti verta, nes šis produktas saugo žarnų vidinį sluoksnį, pagerina skrandžio sulčių sekreciją, saugo nuo rėmens ir pilvo pūtimo“.
Manoma, kad želatina, sąveikaudama su gleivėmis, gali prisidėti prie apsauginio gleivinės barjero atkūrimo. Joje esančios aminorūgštys taip pat siejamos su virškinimo fermentų ir skrandžio sulčių pusiausvyra.
Sąnariams ir audinių atsistatymui
Su amžiumi kolageno organizme mažėja, todėl sąnariai gali prarasti dalį elastingumo, o uždegimų rizika – padidėti. Kadangi želatina yra kolageno šaltinis, ji gali padėti palaikyti audinių regeneraciją ir sumažinti sąnarių skausmą.
Klinikinių tyrimų duomenimis, kasdien vartojant maždaug du gramus želatinos, gali sumažėti uždegimų bei raumenų ir sąnarių skausmų intensyvumas. Taip pat gali pagerėti organizmo atsistatymas po traumų. Reguliariai vartojama želatina ar jos turintys produktai gali padėti palaikyti kremzlių struktūrą ir sumažinti su judėjimu susijusius simptomus.
Glicinas, nuotaika ir širdies sveikata
Želatinos sudėtyje esantis glicinas pasižymi raminamuoju poveikiu, todėl gali būti siejamas su geresne miego kokybe ir nuotaika. Medikas teigia: „Želatinoje esanti amino rūgštis glicinas veikia panašiai kaip raminamieji vaistai, tik be jokio pašalinio poveikio. Vartojant želatiną natūraliai gerėja protiniai sugebėjimai ir gerėja nuotaika“.
Želatina taip pat gali padėti palaikyti aminorūgščių pusiausvyrą organizme.
Gydytojas aiškina: „Visi gyvuliniai produktai, paukštiena, jautiena ir kt., taip pat kiaušinai turi daug metionino – aminorūgšties. Metioninas didina širdies ligų riziką, nes kelia kraujyje esančio homocisteino kiekį. Želatina padeda subalansuoti ir atkurti svarbių, sveikatai būtinų aminorūgščių pusiausvyrą organizme ir neutralizuoja žalingą homocisteino poveikį“.
Kaip vartoti ir kada reikėtų būti atsargiems?
Želatiną galima vartoti miltelių pavidalu arba dėti į sultinius, desertus ir kokteilius. Minimi klinikiniai duomenys rodo, kad pastebimą poveikį gali turėti maždaug 2 gramai per dieną, tačiau tinkamas kiekis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties ir sveikatos būklės.
- Želatina yra gyvūninės kilmės produktas.
- Alergiški žmonės ir augalinės mitybos besilaikantys asmenys turėtų rinktis alternatyvas.
- Želatina nėra vaistas nuo sunkių ligų, todėl rimtų sveikatos problemų atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Taigi želatina gali būti įtraukta į mitybą kaip papildoma priemonė odai, sąnariams, žarnynui ir nervų sistemai palaikyti. Vis dėlto ją reikėtų vartoti apdairiai, kartu laikantis subalansuotos mitybos ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.