Žalioji arbata dažnai geriama dėl antioksidantų ir galimos naudos širdžiai, medžiagų apykaitai bei bendrai savijautai. Vis dėlto didesnis jos kiekis ar koncentruoti ekstraktai gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Rizika taip pat priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
Skrandžio jautrumas ir virškinimo sutrikimai
Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas ir polifenoliai kai kuriems žmonėms gali dirginti skrandžio gleivinę. Ypač atsargūs turėtų būti jautrūs kofeinui, refliuksu ar gastritu linkę sirgti žmonės. Geriant arbatą nevalgius gali pasireikšti pykinimas, rėmuo, skrandžio skausmas ar pilvo pūtimas.
Stipresnį poveikį gali sukelti maisto papildai, kurių sudėtyje yra žaliosios arbatos ekstraktų. Jie dažnai būna labiau koncentruoti nei įprastai geriama arbata, todėl virškinimo sutrikimų rizika gali būti didesnė.
Kofeinas gali veikti kraujospūdį ir savijautą
Žaliosios arbatos kofeinas jautresniems žmonėms trumpam gali padidinti kraujospūdį. Be to, jis gali būti susijęs su nemiga, nerimu ar galvos skausmu. Vertinant bendrą kofeino kiekį, suaugusiesiems iš visų šaltinių paprastai rekomenduojama neviršyti maždaug 400 mg per parą.
Jeigu geriate kavą, energinius ar kitus kofeino turinčius gėrimus, žaliosios arbatos kiekį reikėtų atitinkamai sumažinti.
Arbatos laikas gali turėti įtakos miegui
Kofeinas gali pabloginti miego struktūrą, sutrumpinti miego trukmę ir sumažinti jo kokybę. Siekiant išvengti nemigos, stiprios žaliosios arbatos nerekomenduojama gerti likus 4–6 valandoms iki miego. Kofeinui jautrūs žmonės vakare gali rinktis be kofeino arba žolelių arbatas.
Gali mažėti geležies įsisavinimas
Žaliojoje arbatoje esantys katechinai gali slopinti geležies pasisavinimą iš augalinio maisto. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems gresia geležies trūkumas ar anemija.
Siekiant sumažinti šį poveikį, arbatą patariama gerti tarp valgymų, o ne kartu su geležies turinčiais patiekalais ar geležies papildais.
Didžiausia rizika siejama su koncentruotais ekstraktais
Epigalokatechino galatas (EGCG) yra viena iš veikliųjų žaliosios arbatos medžiagų, pasižyminti stipriu antioksidaciniu poveikiu. Tačiau labai didelės EGCG dozės gali būti toksiškos kepenims. Su galima toksine riba apytiksliai siejama maždaug 800 mg EGCG paros dozė.
Įprastai išgeriant 2–3 puodelius žaliosios arbatos, gaunama gerokai mažiau – apie 50–100 mg EGCG viename puodelyje. Kadangi papildai gali būti koncentruoti ir greičiau priartinti prie rizikingų dozių, jų vartojimą verta aptarti su gydytoju.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Daugumai sveikų suaugusiųjų 2–3 puodeliai žaliosios arbatos per dieną laikomi saugiu ir naudingu kiekiu. Vis dėlto papildomo atsargumo reikia nėščioms ir žindančioms moterims, žmonėms, sergantiems kepenų ligomis ar anemija, taip pat vartojantiems tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antikoaguliantus ar vaistus nuo kraujospūdžio.
Jeigu atsiranda nepageidaujamų simptomų, tokių kaip pykinimas, nuolatinė nemiga ar pakitę kepenų funkcijos rodmenys, vartojimą reikėtų nutraukti ir kreiptis į specialistą.
Taigi žalioji arbata gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau jos saugumas priklauso nuo kiekio, individualios sveikatos būklės ir galimos sąveikos su vaistais. Renkantis žaliosios arbatos papildus svarbu įvertinti EGCG dozę ir, kilus abejonių, pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.