Keliautojas, žurnalistas ir kulinaras Vytaras Radzevičius sako nuo vaikystės žinantis paprastą taisyklę: išėjus iš gamtos reikia išsinešti viską, ką į ją atsinešei. Šis principas, išmoktas dar per žvejybą, tapo svarbia jo požiūrio į aplinką ir atsakomybę dalimi.
Rūšiavimo įpročiai prasideda nuo kasdienybės
Nors vaikystėje apie atliekų rūšiavimą nebuvo kalbama taip plačiai kaip šiandien, V. Radzevičiaus šeimoje šie įpročiai ilgainiui tapo įprasta gyvenimo dalimi. Depozitinė tara grąžinama, maisto likučiai keliauja į kompostą, o stiklas ir kitos medžiagos atskiriamos pagal paskirtį.
Ryškų pavyzdį jis pamatė keliaudamas po Daniją. Ten veikianti atliekų tvarkymo sistema ir žmonių įpročiai jam paliko stiprų įspūdį bei parodė, kad panašios praktikos reikalingos ir Lietuvoje.
Miškuose, prie upių ar ežerų aptinkamos šiukšlės Vytarui kelia ne tik apmaudą, bet ir pasipiktinimą. „Šiukšlinimas man atrodo kaip nusikaltimas.“ Ypač nustebina ne vien paliktos vienkartinės pakuotės ar buteliai, bet ir padangos bei statybų atliekos, aplinką teršiančios ilgus dešimtmečius.
Atliekų kiekį padeda pamatyti gyvenimas vienkiemyje
Gyvendamas vienkiemyje V. Radzevičius geriau mato, kiek atliekų susidaro kasdien. Dalį daiktų galima perdirbti arba panaudoti dar kartą ūkyje, tačiau pakuotėse esantis plastiko kiekis, jo teigimu, kelia didelį nerimą.
„Plastiko kiekiai pakuotėse yra nesuvokiami.“ Ši mintis skatina neapsiriboti vien rūšiavimu. Svarbu taip pat apgalvoti pirkinius, mažinti vartojimą ir rinktis prekes, kurioms reikia mažiau pakuočių.
Rūšiavimas ne visada būna toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abejonių kyla dėl sudėtinių pakuočių, nevisiškai švarių indų ar daiktų, kurie primena pakuotes, tačiau jomis nėra. Tokiais atvejais V. Radzevičius pataria pasitikrinti galiojančias taisykles arba problematiškus daiktus pristatyti į specializuotus surinkimo punktus.
Aplinkosauga – ir pagarba ateities kartoms
Keliaudamas po įvairias šalis V.
Radzevičius pastebi, kad tvarkingos ir malonios vietos nebūtinai yra turtingiausios. Dažnai svarbiausia tai, kad žmonės jaučia atsakomybę už savo aplinką. Todėl atliekų rūšiavimą jis vertina ne tik kaip praktinį atliekų tvarkymo būdą, bet ir kaip pagarbą ateities kartoms.
Jis ragina nepradėti nuo bandymo iš karto išmanyti visas taisykles. Verčiau pirmiausia susitelkti į dalį atliekų ir palaipsniui įtvirtinti naujus įpročius.
„Po kurio laiko suprasite, kad tai nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų – tik šiek tiek noro nepalikti netvarkos po savęs. Geriau gyventi gražiame pasaulyje ir palikti jį gražų vaikams“ – sako V. Radzevičius.
Jo žinutė paprasta: verta mažinti plastiko naudojimą, atsakingiau planuoti pirkinius ir prisiminti nuo vaikystės pažįstamą taisyklę – iš gamtos pasiimti prisiminimus, o ne palikti šiukšles. Tokie kasdieniai sprendimai padeda tausoti išteklius ir kurti švaresnę aplinką.