Iki 2030 metų Lietuva ketina sustiprinti elektros tinklų atsparumą audroms ir kitiems ekstremaliems reiškiniams. Vyriausybė patvirtino priemonių planą, kuriam įgyvendinti reikės apie 0,5 mlrd. eurų. Juo siekiama geriau apsaugoti kritines paslaugas, infrastruktūrą ir gyventojus nuo elektros tiekimo sutrikimų.
Sieks greičiau atkurti elektros tiekimą
Vienas pagrindinių plano uždavinių – audrų padarinius visuomenei sumažinti keturis kartus ir užtikrinti, kad elektros tiekimas būtų atkuriamas sparčiau. Numatyta, jog per 72 valandas nuo gedimo elektra turėtų būti atkurta bent 75 proc. jos netekusių vartotojų. Likusiems gyventojams energija būtų tiekiama naudojant rezervinius generatorius.
Šiam tikslui numatyti ne tik techniniai sprendimai. Plane taip pat kalbama apie administracinių priemonių taikymą, projektavimo ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimą.
Savivaldybėse planuojama sukaupti iki 40 tūkst. generatorių
Vyriausybė nurodo, kad šiuo metu ESO turimas generatorių rezervas yra nepakankamas. Pranešime teigiama: „šiuo metu ESO rezerve esantys 200 generatorių yra labai kuklus skaičius, jų turėtų būti „tūkstančiai“.“
Pagal planą ketinama įsigyti iki 40 tūkst. mažųjų generatorių ir jiems reikalingų priedų. Jie būtų paskirstomi per savivaldybes ir seniūnijas, pirmiausia pasiekiant atokiose ir sunkiau pasiekiamose vietovėse gyvenančius žmones, kuriems elektros tinklo atkūrimo dažnai tenka laukti ilgiausiai.
Miškingose vietovėse oro linijas keis požeminiai kabeliai
Didelė plano dalis skirta elektros tinklų pertvarkai. Iki 2030 metų miškingose teritorijose požeminiais kabeliais planuojama pakeisti 5,9 tūkst. kilometrų elektros linijų. Iš jų 4,8 tūkst. kilometrų sudarytų 10 kV, o 1,1 tūkst. kilometrų – 0,4 kV linijos.
Ne visur kabeliavimas būtų veiksmingiausias sprendimas. Tokiose vietose iki 2028 metų numatyta sutvarkyti proskynas ir pašalinti pavojingus medžius. Šie darbai apimtų maždaug 1,2 tūkst. kilometrų ruožų.
Atokiems gyventojams – parama savarankiškai energijai gaminti
Atsparumą planuojama didinti ir skatinant gyventojų energetinį savarankiškumą. Atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms būtų teikiama prioritetinė parama saulės elektrinėms, energijos kaupikliams bei autonominiams sprendimams.
Finansavimas galėtų padengti iki 100 proc. išlaidų ir pasiekti apie 30 tūkst. vartotojų. Tikimasi, kad tokios investicijos sustiprins šalies energetinį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo centralizuoto elektros tinklo ekstremaliomis sąlygomis.
Bus stiprinamos brigados ir kritinių paslaugų apsauga
Plane numatyta plėsti ir organizacinius pajėgumus. Iki 2030 metų ketinama suformuoti 200 papildomų avarinių brigadų – taip esamas pajėgumas būtų beveik padvigubintas.
Premjeras pabrėžė, kad plano rezultatai nebus pasiekti iš karto: „Tai, ko mes siekiame, rytoj netaps kūnu, viskam reikės ir laiko, ir pinigų, bet tai nebus tik šūvis į niekur, o bus labai aiškiai vykdoma stebėsena tų priemonių ir krypčių, kurias nusistatome“.
Kabeliavimo projektams taip pat reikės keisti kai kurias procedūras. „Tam reikės ne tik fizinio darbo, bet ir tam tikrų procedūrų supaprastinimo teritorijose, kur kabeliavimas bus vykdomas“, – teigė M. Sinkevičius.
Vyriausybė tikisi, kad suderintas finansavimas, savivaldybių dalyvavimas ir aiškios prioritetų nustatymo gairės padės geriau pasirengti ekstremalioms situacijoms. Plane numatyta pasirūpinti ir rezerviniais elektros šaltiniais vandens tiekimo bei nuotekų įmonėse, taip pat pagrindinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse. Tai turėtų padėti išlaikyti kritinių paslaugų veikimą net ir plačiai sutrikus elektros tiekimui.