Norint pagerinti savijautą, nebūtina iš karto imtis sudėtingų treniruočių. Reguliarus vaikščiojimas – lengvai prieinamas kasdienis įprotis, galintis teigiamai veikti kraujotaką, nervų sistemą ir imunitetą. Svarbiausia žingsniuoti nuosekliai ir taisyklingai, o fizinį krūvį didinti palaipsniui.
Vaikščiojimo nauda organizmui
Ėjimui nereikia specialios įrangos ar didelių išlaidų. Toks aktyvumas padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinti kraujospūdį bei gerinti deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į audinius.
Reguliarus vaikščiojimas taip pat daro poveikį nervų sistemai: gali sumažėti streso hormonų kiekis, pagerėti nuotaika ir miego kokybė. Ilgainiui suaktyvėjęs metabolizmas ir mažesni uždegimo rodikliai prisideda ir prie stipresnės imuninės sistemos.
Kaip daugiau judėti kasdien
Ekspertai dažnai siūlo per dieną nueiti apie 10 tūkst. žingsnių. Vis dėlto biuruose dirbantys žmonės dažnai apsiriboja vos 3–4 tūkst. žingsnių, todėl norint pasiekti didesnį aktyvumą tenka keisti įprastą dienotvarkę.
„Dauguma biuruose dirbančių žmonių nueina vos 3-4 tūkst. žingsnių per dieną. Kad pasiektumėte rekomenduojamą žingsnių normą, teks kiek pakeisti savo įpročius: pasivaikščioti po pietų, nueiti iki kolegos stalo, o ne jam skambinti, į darbą ar iš jo keliauti pėsčiomis – jei ne visą, tai bent dalį kelio.
Šis įprotis išugdomas su laiku, bet suteikia motyvacijos bei energijos išbandyti ir daugiau sporto šakų“, – teigia V.Musvydaitė.
Pratimai prieš pasivaikščiojimą
Prieš pradedant daugiau vaikščioti verta pasirūpinti pėdomis ir kraujotaka. Tam gali padėti keli nesudėtingi pratimai.
„Išlipę iš dušo iki veidrodžio eikite pasistiebę, pirštų galais. Jei namie turite dantytą kamuoliuką, užminkite jį pėda ir pamasažuokite ties pėdos skliautu. O prieš eidami pasivaikščioti, atlikite nesudėtingą trijų etapų mankštą: 1) Pasistiebkite ant pirštų galų ir šiek tiek pavaikščiokite; 2) Pavaikščiokite ant kulnų; 3) Švelniai pasukiokite pėdas.
Ir viskas, galite žingsniuoti“, – pataria „BENU vaistinės“ projekto „Pažink sveikatingumą“ ambasadorė.
Progresą padeda sekti programėlės
Žingsnių skaičiavimas gali padėti išlaikyti atsakomybę ir matyti savo pažangą. Išmaniosios programėlės primena neatidėti pasivaikščiojimo kitai dienai, o virtualios trasos bei galimybė dalytis rezultatais su draugais gali suteikti papildomos motyvacijos.
„Išmaniosios programėlės padeda sekti asmeninį progresą ir „nenukelti“ ėjimo kitai dienai. Be to, čia esama ir virtualių trasų, taip pat galimybė rezultatais dalintis su savo draugais ir skatinti juos eiti drauge. Pati su komanda taip pat sukūriau tokią programėlę, kurios pavadinimas – #walk15 –atspindi 15-ika skirtingų trasų.
Viena iš jų – „Pažink sveikatingumą“, kurioje visus, nuo pačių jauniausių iki vyriausių, skatiname ne tik aktyviai judėti, bet ir pažinti neatrastas Vingio parko vietas, sužinoti esminius sveikos gyvensenos patarimus“, – pasakoja V.Musvydaitė.
Ilgesniems žygiams reikia pasiruošti
Planuojant keliolikos kilometrų pasivaikščiojimą, fizinį krūvį reikėtų didinti iš anksto. Kasdienės treniruotės ir palaipsniui ilginami atstumai gali padėti išvengti traumų bei pervargimo.
„Žygis paplūdimiu net ir daug vaikščiojančiam žmogui gali būti sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jei anksčiau nevaikščiojote didelių atstumų smėliu, neikite daugiau nei 5 tūkst. žingsnių vienu ypu. Juk fizinis aktyvumas turi būti energizuojantis, o ne varginantis“, – pabrėžia V.Musvydaitė.
Kasdienis ėjimas yra paprastas ir prieinamas būdas gerinti kraujotaką, stiprinti nervų bei imuninę sistemas. Pradėjus nuo nedidelių atstumų, vėliau juos galima pamažu didinti, sekti rezultatus programėlėmis ir į pasivaikščiojimus įtraukti šeimą ar draugus.