Europoje sparčiai augant atsinaujinančiųjų energijos išteklių daliai elektros tinkle, gamintojai susiduria su netikėta problema. Kai saulės ir vėjo jėgainės vienu metu pagamina daugiau elektros, nei tuo metu reikia vartotojams, didmeninės rinkos kainos gali tapti neigiamos. Tokiais laikotarpiais daliai operatorių apsimoka laikinai apriboti arba visiškai sustabdyti gamybą.
Perteklinė pasiūla kainas nustumia žemiau nulio
Neigiamos elektros kainos susidaro tada, kai pasiūla trumpam gerokai viršija paklausą. Taip nutinka, kai saulė ir vėjas intensyviai gamina energiją, o vartojimas tuo metu išlieka nedidelis. Gamintojams tokiomis sąlygomis parduoti elektrą gali būti nuostolinga.
Šių situacijų dažnį didina ir rinkos pokyčiai. Trumpesni prekybos intervalai bei kas ketvirtį valandos vykstantys aukcionai lemia daugiau laikotarpių, kai kainos trumpam tampa neigiamos. Tam tikros subsidijų ir paramos schemos taip pat gali paskatinti operatorius rinktis gamybos stabdymą, užuot patyrus papildomų nuostolių.
Vokietijoje svarbų vaidmenį atlieka reguliavimas
Vokietijoje išaugo komercinių gamybos apribojimų mastas, o neigiamų kainų valandų skaičius sumažėjo. Tai rodo, kad didesnė elektros pertekliaus dalis buvo pašalinta iš rinkos apribojant gamybą.
Šalyje priimtas Saulės energijos piko įstatymas nustatė finansinį mechanizmą naujiems įrenginiams: kai didmeninės elektros kainos tampa neigiamos, jie praranda subsidijų priedą. Todėl operatoriams ekonomiškai naudingiau laikinai sustabdyti jėgaines, o ne parduoti elektrą už nuostolingą kainą.
Analitikas Jeanas-Paulis Harremanas teigia: „Nuo 2025 m. vasario, kai buvo įvestas Vokietijos „Solarspitzengesetz“, naujai paleisti atsinaujinančiosios energijos įrenginiai nedelsiant praranda paramos išmokas, kai tik didmeninės elektros energijos kainos tampa neigiamos, o toliau gauna visą atlygį, kai kainos išlieka nulinės“, – teigia ataskaitos autorius Jeanas-Paulis Harremanas.
Kaupimas ir lankstesnis vartojimas galėtų sumažinti nuostolius
Ši situacija rodo, kad vien atsinaujinančiųjų šaltinių plėtros nepakanka. Norint sumažinti iššvaistomos energijos kiekį, būtina didinti elektros tinklų lankstumą ir investuoti į kaupimo sprendimus.
Prognozuojama, kad pramoninių kaupiklių galia artimiausiais metais Europos pramonėje patrigubės.
Baterijos ir kiti kaupikliai leidžia perteklinę elektros energiją išsaugoti ir panaudoti vėliau, kai paklausa didesnė arba kainos palankesnės. Taip pat svarbus paklausos valdymas: išmanieji skaitikliai, lankstūs tarifai ir paskatos elektromobilius krauti bei elektros prietaisus naudoti tuo metu, kai AEI gamyba didžiausia, padeda geriau suderinti pasiūlą ir vartojimą.
Pramonės įmonių ir namų ūkių elgsenos pokyčiai, kartu su investicijomis į tinklo infrastruktūrą ir rinkos taisyklių koregavimu, galėtų sumažinti poreikį riboti atsinaujinančios energijos gamybą.
Ilgalaikiam sprendimui reikalingas nuoseklus politinis požiūris: subsidijų schemų peržiūra, tinkami kainų signalai ir didesnės investicijos į energijos kaupimą bei elektros tinklų atnaujinimą. Tai leistų žaliajai energetikai tapti ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos dalimi.
