Vitaminas D, dar vadinamas kalciferoliu, yra riebaluose tirpus prohormonas. Į organizmą jis patenka dviem pagrindiniais keliais: gaminamas odoje veikiant UVB spinduliams arba gaunamas su tam tikru maistu ir papildais. Skiriamos dvi pagrindinės jo formos – augalinės kilmės produktuose randamas ergokalciferolis (vitaminas D2) ir gyvūninės kilmės šaltiniuose bei odoje susidarantis cholekalciferolis (vitaminas D3). Saulės šviesa dažnai lemia 80–90 proc. organizmo vitamino D kiekio, o maistas ir papildai – apie 10–20 proc.
Vitamino D vaidmuo organizme
Aktyvioji vitamino D forma reguliuoja kalcio, fosforo ir magnio apykaitą, todėl jos poveikis neapsiriboja vien kaulais. Daugelyje ląstelių yra vitamino D receptorių, per kuriuos šis prohormonas gali įjungti arba išjungti daugiau nei du tūkstančius genų. Dėl tokio plataus poveikio vitaminas D dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose – nuo kaulų tvirtumo palaikymo iki imuninės sistemos veiklos reguliavimo.
Kuo svarbus pakankamas kiekis?
Pakankamas vitamino D kiekis reikalingas normaliam kaulų vystymuisi ir mineralizacijai, raumenų jėgai bei tinkamam imuniniam atsakui. Tyrimai vitamino D stoką sieja su didesne rizika susirgti gripu, tam tikromis autoimuninėmis ligomis, diabetu, hipertenzija, taip pat širdies ir inkstų ligomis. Vitaminas D taip pat dalyvauja uždegiminių procesų reguliavime ir skatina žaizdų gijimą.
Kaip pasireiškia trūkumas?
Vitamino D stoka ne visada išryškėja greitai, todėl ji gali būti pastebima tik po ilgesnio laiko. Vaikams ilgalaikis trūkumas gali sukelti rachitą: deformuotis kaukolė, stuburas ir žandikauliai, taip pat sutrikti dantų dygimas. Suaugusiesiems stoka gali pasireikšti raumenų silpnumu, sumažėjusiu imunitetu ir kaulų suminkštėjimu, vadinamu osteomaliacija.
Jeigu yra rizikos veiksnių, dėl vitamino D kiekio verta pasitarti su gydytoju ir prireikus ištirti serumo 25(OH)D koncentraciją. Papildų vartojimą taip pat reikėtų derinti su specialistu.
Kada papildai gali tapti žalingi?
Vitamino D perdozavimas, arba hipervitaminozė, gali sukelti pykinimą, vėmimą, silpnumą ir viduriavimą.
Taip pat gali formuotis kalcio nuosėdos audiniuose ir sutrikti inkstų funkcija. Įprastai vien ilgas intensyvus buvimas saulėje nesukelia toksinio vitamino D kiekio. Dažniausia hipervitaminozės priežastis – per didelės papildų dozės, vartojamos ilgą laiką ir neprižiūrint gydytojui.
Vitaminas D3 graužikų kontrolei
Europos reglamentavimo praktikoje taip pat numatyta galimybė vitaminą D3 naudoti graužikams kontroliuoti. Didelės vitamino D3 dozės graužikams sukelia pavojingą hiperkalcemiją, galinčią lemti širdies ir inkstų sutrikimus.
Tokiems produktams taikomos griežtos sąlygos:
- vardinė koncentracija negali viršyti 0,075 proc.;
- produktai turi būti skirti tik profesionalams;
- jie negali būti miltelių pavidalo;
- produktai turi būti paruošti naudoti.
Šiais reikalavimais siekiama mažinti pirminio ir antrinio apsinuodijimo riziką. Reglamente taip pat pabrėžiama, kad vitaminas D3 yra prohormonas, galintis veikti endokrininę sistemą, todėl jo naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.
Kaip vartoti saugiau?
Norint sumažinti riziką, prieš vartojant vitamino D papildus rekomenduojama pasitikrinti serumo 25(OH)D rodiklį ir laikytis gydytojo nurodytų dozių. Reikėtų vengti savavališko ilgalaikio didelių dozių vartojimo. Naudojant rodenticidus ar kitus specifinius produktus, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų ir profesionalių instrukcijų.