Vaikų regėjimo sutrikimai vis dažniau pastebimi ankstyvame amžiuje. Į pirmuosius signalus nereikėtų numoti ranka, nes laiku nenustatyta trumparegystė gali greitai progresuoti. Gydytoja oftalmologė Tatjana Kisil paaiškina, kokie veiksniai didina riziką, į kokius požymius atkreipti dėmesį ir kokių prevencinių priemonių gali imtis tėvai bei globėjai.
Kada vaikams dažniausiai nustatoma trumparegystė?
Trumparegystė gali būti įgimta arba išsivystyti kūdikystėje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama 6–14 metų vaikams. Pasak T. Kisil, aktyviausias trumparegystės progresavimas įprastai stebimas 7–10 metų laikotarpiu.
„Trumparegystė gali pasireikšti nuo gimimo arba išsivystyti kūdikystėje, tačiau dažniausiai ją diagnozuojame vaikams nuo 6 iki 14 metų. Progresavimo pikas paprastai stebimas tarp 7–10 metų. Jei vaikui nuo mažens neribotai leidžiama naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir dar prisideda genetinis paveldimumas, pirmieji trumparegystės požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 3–4 metų“, – pažymi gydytoja.
Ekranai, artimas atstumas ir mažai laiko lauke
Trumparegystės riziką gali didinti keli tarpusavyje susiję veiksniai: ilgas darbas iš arti, dažnas naudojimasis ekranais, nepakankamas buvimas lauke ir genetinis polinkis.
„Kuo vaikas jaunesnis, tuo stipresnį neigiamą poveikį ekranai daro jo regai. Mažieji įpranta laikyti planšetę ar telefoną per arti veido – dažnai vos 20–30 centimetrų atstumu, o tai akims kelia nuolatinį įsitempimą“, – sako T. Kisil.
Akims tenka papildomas krūvis ir tada, kai vaikas ilgai žiūri į kitus arti esančius objektus – knygas, sąsiuvinius ar ekranus. Riziką taip pat gali didinti prastas apšvietimas skaitant ir ilgas laikas uždarose patalpose, kur trūksta natūralios dienos šviesos.
Genetinis polinkis taip pat svarbus
Vaiko regėjimui įtakos turi ne tik kasdieniai įpročiai, bet ir šeimos istorija. „Regėjimo sutrikimų tikimybę dar labiau padidina genetinis paveldimumas. Jeigu vienas arba abu tėvai nešioja akinius, ypač dėl vidutinės ar didelės trumparegystės, vaiko rizika susidurti su panašiomis problemomis išauga kelis kartus“, – teigia oftalmologė.
Vis dėlto paveldimumas nereiškia, kad vaiko regėjimo neįmanoma prižiūrėti. Prevencinės priemonės gali padėti stebėti būklę ir lėtinti trumparegystės progresavimą.
Požymiai, kurių tėvams nereikėtų ignoruoti
Apie galimus regėjimo sutrikimus gali įspėti kasdienis vaiko elgesys. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas:
- žiūrėdamas į ekraną ar televizorių prisimerkia;
- knygas ar žaislus dažnai pritraukia prie veido;
- po ilgesnio skaitymo ar žiūrėjimo skundžiasi galvos skausmais.
„Jei vaikas prisimerkia žiūrėdamas į ekraną ar televizorių, dažnai pritraukia knygą ar žaislą prie veido, skundžiasi galvos skausmais – ypač po ilgesnio žiūrėjimo ar skaitymo – tai gali būti pirmieji regos sutrikimo požymiai“, – pastebi T. Kisil.
Net jei vaikas pats nesako, kad mato prasčiau, atsiradus tokiems signalams verta pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu. Kuo anksčiau problema nustatoma, tuo lengviau ir veiksmingiau ją koreguoti.
Kada reikėtų tikrinti vaiko akis?
Pirmąją akių apžiūrą rekomenduojama atlikti maždaug 1 metų vaikui. Vėliau regėjimą vertėtų patikrinti 3–4 metų amžiaus, prieš pradedant lankyti mokyklą ir augant vaikui – bent kartą per metus.
Kasdieniai įpročiai, padedantys saugoti regėjimą
Riziką galima mažinti formuojant vaikui tinkamus kasdienius įpročius:
- lauke praleisti mažiausiai apie dvi valandas per dieną;
- skaitant laikyti tekstą ne mažesniu nei 40 cm atstumu;
- užtikrinti pakankamą apšvietimą;
- daryti pertraukas kas 15–20 minučių;
- riboti laiką prie ekranų.
„Siekiant išlaikyti gerą vaikų regėjimą, verta riboti ir naudojimosi ekranais laiką. Mažyliams iki dvejų metų ekranų geriausia apskritai neduodi jais naudotis, 2–5 metų vaikams – ne ilgiau nei valandą, o vyresniems – iki dviejų valandų per dieną pramogų tikslais. Deja, realybėje šie skaičiai dažnai viršijami keliskart“, – teigia Klaipėdos plataus profilio klinikos „Meliva“ gydytoja oftalmologė T. Kisil.
Laiku pastebėti regėjimo pokyčiai, reguliari akių patikra ir nuosekli prevencija gali padėti sulėtinti trumparegystės progresavimą bei užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę.