Lietuvos liberalų partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen itin kritiškai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Ukrainos taikos planą. Politiko teigimu, šis dokumentas labiau primena ultimatumą, kurio įgyvendinimas galėtų reikšti Ukrainos ir viso Vakarų pasaulio kapituliaciją.
V. Čmilytė-Nielsen daugiausia dėmesio skyrė dokumentui, vadinamam Dimitrovo–Witkoffo 28 punktų planu. Anot jos, jame numatyti sprendimai kelia rimtų klausimų dėl būsimos geopolitinės tvarkos. Politikė mano, kad tokiu būdu agresija būtų ne nubausta, o apdovanota teritorinėmis nuolaidomis.
Pagal plane išdėstytą logiką, Rusijai būtų leista išlaikyti Krymą, o galimybės patraukti atsakomybėn Rusijos karo nusikaltėlius būtų apribotos. Čmilytė-Nielsen teigia, kad tai reikštų ne tik Ukrainos, bet ir visų Vakarų atsisakymą priešintis agresijai.
„Europos sostinėse po plano paviešinimo tvyrojo kurtinanti tyla“, – rašo politikė. Jos vertinimu, ši reakcija atspindi sudėtingą Europos padėtį: valstybėms siūloma pripažinti Rusijos teritorinius laimėjimus, o į NATO sutartį įrašyti įsipareigojimą, kad Ukraina niekada netaps Aljanso nare.
Tokie siūlymai, pasak V. Čmilytės-Nielsen, varžytų suverenių Europos valstybių teisę pačioms priimti sprendimus ir didintų grėsmę regiono saugumui. Nors viešojoje erdvėje esą vyravo tyla, diplomatiniuose kanaluose, jos teigimu, vyksta intensyvios diskusijos. Jomis siekiama įtikinti JAV administraciją atsisakyti principo „might is right“, reiškiančio, kad jėga tampa teise.
Ragina Europą labiau rūpintis savo saugumu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kaip pažymi politikė, pasakė vieną sunkiausių kalbų nuo karo pradžios. Joje išryškinta Ukrainai tenkanti dilema – rinktis tarp svarbaus sąjungininko praradimo ir kovos už laisvę bei demokratiją atsisakymo.
Ši dilema aktuali ne vien Ukrainai. V. Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad iššūkius šiuo metu tiesiogiai patiria ir Europos saugumas, todėl žemynui būtina sąmoningai vertinti ateitį bei prisiimti atsakomybę už savo regioną.
Politikė socialiniuose tinkluose ragina Europą neapsiriboti politiniais ir diplomatiniais sprendimais. Jos nuomone, taip pat reikia stiprinti pasirengimą gynybai ir bendradarbiavimą, kad ultimatumai bei agresija negalėtų destabilizuoti Europos saugumo.
Trumpo pasiūlytas planas sukėlė aktyvias diskusijas visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose. Neapibrėžta padėtis regione bei pasaulyje kelia nerimą tiek politiniams lyderiams, tiek taikos ir stabilumo siekiantiems žmonėms.
