Kiaušidžių vėžys dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ankstyvieji jo simptomai būna neryškūs ir panašūs į įprastų virškinimo ar kitų sveikatos sutrikimų požymius. Dėl to liga neretai nustatoma tik pažengusioje stadijoje, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir mažiau veiksmingas.
Moterys pilvo pūtimą, diskomfortą ar apetito pokyčius dažnai priskiria gerybinėms priežastims. Kartais šie signalai nepakankamai įvertinami ir medicinos įstaigose, todėl svarbu žinoti, kurie simptomai turėtų paskatinti nedelsti ir kreiptis dėl išsamesnių tyrimų.
Kodėl ligą sunku pastebėti anksti?
Pasak Didžiosios Britanijos gydytojo Amiru Khano, kiaušidžių vėžio požymiai neretai painiojami su virškinimo sistemos sutrikimais. Kadangi jie nėra specifiniai, gali būti klaidingai interpretuojami, o liga kurį laiką lieka nepastebėta.
Amerikos onkologijos draugijos duomenimis, Jungtinėse Valstijose kiaušidžių vėžiu vidutiniškai suserga viena iš 91 moters. Nors dažniau ši liga diagnozuojama vyresnėms nei 63 metų moterims, ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Todėl ilgai trunkančių ar pasikartojančių simptomų nereikėtų ignoruoti.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
„Mayo“ klinika tarp pagrindinių kiaušidžių vėžio požymių nurodo nuolatinį pilvo pūtimą arba didėjantį pilvo apimtį, skausmą ar diskomfortą skrandyje ir dubens srityje. Taip pat gali pasireikšti greitas sotumo jausmas arba sumažėjęs apetitas.
Šie požymiai dažnai primena kasdienius virškinimo sutrikimus, todėl gali būti vertinami nepakankamai rimtai. Kiti galimi simptomai:
- dažnas arba staigus noras šlapintis;
- vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
- nugaros skausmas;
- neįprastas kraujavimas iš makšties ne menstruacijų metu;
- staigus ir nepaaiškinamas svorio kritimas;
- lėtinis nuovargis.
Vienas iš galimų signalų taip pat gali būti ilgai trunkantis bukas nugaros skausmas. Jis gali būti susijęs ne tik su kiaušidžių, bet ir su kitų pilvo organų ligomis, todėl tokio simptomo nereikėtų vertinti atsainiai.
Kas gali didinti riziką?
Tikslios kiaušidžių vėžio priežastys dar nėra visiškai ištirtos, tačiau žinomi keli veiksniai, galintys didinti tikimybę susirgti. Tarp jų – vyresnis amžius, genetinės mutacijos, ypač BRCA1 ir BRCA2 genuose, onkologinės ligos artimųjų šeimoje, antsvoris ar nutukimas, endometriozė ir tam tikra hormonų terapija po menopauzės.
Rizikai įtakos gali turėti ir ankstyva menstruacijų pradžia bei nėštumo nebuvimas. Dėl to gydytojai, ypač vyresnėms nei 35 metų moterims, rekomenduoja neatidėlioti reguliarių sveikatos patikrinimų ir pasikonsultuoti, jei neaiškūs simptomai užsitęsia.
Anksti nustačius ligą, gydymo prognozės būna geresnės, o mirtingumas gali mažėti. Vis dėlto savidiagnostikos nepakanka, nes išvardyti požymiai būdingi ir kitoms sveikatos problemoms. Jei jie nepraeina ar kartojasi, svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.