Australijos mokslininkai penkerius metus tiria, ar bičių nuodų pagrindinis komponentas melitinas galėtų būti pritaikytas agresyvioms vėžio formoms gydyti. Tyrimai rodo, kad pakeista šios molekulės versija gali tiksliau veikti navikines ląsteles ir mažiau kenkti sveikiems audiniams.
Melitiną siekiama padaryti tikslesnį
Perkinso medicinos tyrimų institute Perthe dirbanti komanda ieško būdo, kaip melitiną saugiai suleisti į kraujotaką ir nukreipti būtent į vėžines ląsteles. Mokslininkė dr. Edina Wang teigė, kad jau sukurta tikslingesnė molekulės forma, galinti greitai paveikti navikus.
„Vos viena injekcija sunaikina vėžines ląsteles per šešias valandas, o terapinis poveikis trunka iki savaitės“, – teigė E. Wang.
Natūralus melitinas pradurdamas ląstelių membranas gali paveikti ne tik navikines, bet ir sveikas ląsteles, todėl yra pernelyg toksiškas. Tyrėjai pakeitė jo molekulę ir pridėjo pagalbinių komponentų, kad ji geriau atskirtų vėžines ląsteles nuo sveikų.
Eksperimentai taip pat parodė, kad visas bičių nuodų kompleksas gali veikti efektyviau nei vien grynas melitinas. Tai leidžia manyti, kad tikslų poveikį gali lemti ir kiti nuoduose esantys junginiai.
Daugiausia dėmesio – agresyviam krūties vėžiui
Vienas pagrindinių tyrimo taikinių – trigubai neigiamas krūties vėžys (TNBC). Ši ligos forma neturi estrogeno, progesterono ir HER2 receptorių, todėl neretai būna atspari įprastoms gydymo strategijoms.
Krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų, todėl naujų gydymo būdų poreikis yra didelis. „Mums tikrai reikia naujų galimybių pacientams, kuriems diagnozuojamas TNBC“, – teigė R. Clarke’as.
Šiuo metu TNBC gydymas dažnai remiasi chemoterapija ir chirurgija. Molekulinės terapijos, galinčios selektyviai paveikti navikines ląsteles, ateityje galėtų padėti pagerinti ligos prognozę ir sumažinti nepageidaujamą poveikį.
Melitinas tiriamas ir gydant kitas ligas
Mokslininkai vertina, ar modifikuotas melitinas galėtų būti taikomas ir kitoms onkologinėms ligoms, įskaitant kiaušidžių vėžį.
Pirminiai bandymai parodė, kad ši molekulė tam tikras kiaušidžių vėžio ląstelių linijas veikė septynis kartus efektyviau nei grynas melitinas.
„Nors dar anksti, pradiniai rezultatai žada gerą“, – žiniasklaidai teigė mokslininkė.
Modifikuotos molekulės galimybės neapsiriboja tiesioginiu vėžio ląstelių naikinimu. Ji taip pat gali būti naudojama kaip medžiagų pristatymo sistema.
„Modifikuotas melitinas ne tik sukelia vėžio ląstelių mirtį per kelias valandas, bet ir padeda pristatyti sudėtingus baltymus bei molekulinius „krovinius“, kurie paprastai sunkiai prasiskverbia į navikus“, – teigė mokslininkė.
Atliekant bandymus su pelėmis, mažos dozės nesukėlė akivaizdžių toksiškumo požymių. Vis dėlto šiuos rezultatus dar reikės patikrinti platesnėse studijose.
Kol kas – galimas įprasto gydymo papildymas
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tokios taikinių terapijos greičiausiai papildytų, o ne visiškai pakeistų chemoterapiją ar radioterapiją.
„Chemoterapija ir radioterapija vis dar yra standartinis gydymas daugeliui pacientų, tačiau jos turi reikšmingų šalutinių poveikių ir ne visada efektyvios prieš agresyvias ar atsparias vėžio formas, – aiškino E. Wang. – Mūsų tikslas – sukurti tikslinę terapiją, kuri galėtų sumažinti priklausomybę nuo tradicinių gydymo metodų arba padidinti jų efektyvumą. Ateityje tai gali padėti sukurti labiau personalizuotas ir mažiau toksiškas gydymo galimybes pacientams.“
R. Clarke’as atkreipė dėmesį, kad natūralios kilmės medžiagos jau ne kartą tapo veiksmingų vaistų pagrindu. „Yra ilga ir sėkminga natūralių produktų vertimo į efektyvius priešvėžinius vaistus istorija“, – teigė jis.
Tačiau ekspertas perspėjo, jog eksperimentų su pelėmis rezultatai ne visuomet pasikartoja žmonėms. „Daugelis daug žadančių vaistų nepasiteisina pereinant nuo pelių prie žmonių“, – perspėjo R. Clarke’as.
Ar bičių nuodų pagrindu sukurta terapija taps saugiu ir veiksmingu gydymo būdu, turės parodyti tolesni klinikiniai tyrimai.