Augaliniai produktai dažnai pristatomi kaip sveikos mitybos dalis, tačiau jų nauda priklauso ne tik nuo kilmės, bet ir nuo apdorojimo būdo. Rafinuotas rapsų aliejus vertinamas dėl jame esančių nesočiųjų riebalų rūgščių, tačiau mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad pramoninis gamybos procesas gali turėti neigiamų pasekmių organizmui.
Manoma, kad kasdien vartojamas šis aliejus gali prisidėti prie lėtinio uždegimo ir oksidacinio streso. Todėl verta išsamiau pažvelgti į rafinavimo procesą, galimą Omega riebalų rūgščių disbalansą ir alternatyvas, kurias galima rinktis virtuvėje.
Rafinavimo procesas ir oksiduoti riebalai
Problema, kaip teigiama, susijusi ne su pačiu rapsų augalu, o su tuo, kaip iš jo pagaminamas aliejus. Rafinavimo metu žaliava kaitinama itin aukštoje temperatūroje ir apdorojama cheminiais tirpikliais, tarp jų – heksanu. Taip pašalinamas natūralus aliejaus kvapas bei spalva, tačiau kartu gali pakisti ir jo sudėtis.
Veikiamos aukštos temperatūros, trapios nesočiosios riebalų rūgštys, įskaitant Omega-3, gali oksiduotis. Į organizmą patekę oksiduoti riebalai skatina laisvųjų radikalų gamybą. Šios dalelės gali pažeisti ląstelių membranas ir sukelti grandininę reakciją, vadinamą oksidaciniu stresu. Su šiuo procesu siejamas ankstyvesnis ląstelių senėjimas ir audinių pažeidimai.
Omega-6 ir Omega-3 santykis
Organizmui svarbus tinkamas Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgščių balansas. Rafinuotame rapsų aliejuje yra daug Omega-6, o šių rūgščių šiuolaikinėje mityboje ir taip dažnai suvartojama per daug. Toks santykio disbalansas siejamas su didesne uždegiminių procesų rizika.
Dar viena rafinavimo dalis – dezodoravimas. Nurodoma, kad jo metu nedidelė dalis rapsų aliejaus riebalų rūgščių gali virsti transriebalais. Nors jų kiekis nėra didelis, kasdien vartojant tokį produktą organizmas gali būti nuolat veikiamas šių junginių. Jie siejami su didesniu „blogojo“ cholesterolio, arba MTL, kiekiu ir neigiamu poveikiu širdies raumeniui bei vožtuvams.
Galimas poveikis žarnynui
Rafinuoti augaliniai aliejai, kaip teigiama, gali paveikti ir žarnyno mikrobiomą. Sisteminis uždegimas gali sutrikdyti žarnyno barjerinę funkciją ir prisidėti prie vadinamojo „nesandaraus žarnyno“ sindromo.
Tokiu atveju per mikroskopinius žarnyno barjero plyšius į kraujotaką gali patekti medžiagų, kurios joje neturėtų būti. Tai sustiprina imuninį atsaką, o organizmui gali prireikti laiko atkurti pažeistą ląstelių vientisumą ir atsistatyti.
Kokius aliejus rinktis?
Norint sumažinti perdirbtų riebalų vartojimą, rekomenduojama rinktis aliejus, kurie išlaikė natūralesnę savo struktūrą. Salotoms ir kitiems šaltiems patiekalams labiau tinka šalto spaudimo, nerafinuoti produktai.
- aukščiausios kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus;
- šalto spaudimo linų sėmenų aliejus;
- kanapių aliejus;
- moliūgų sėklų aliejus;
- avokadų aliejus.
Rafinuotas rapsų aliejus gali atrodyti ekonomiškas, tačiau jo apdorojimo būdas kelia klausimų dėl oksiduotų riebalų, galimo transriebalų pėdsako ir uždegiminių procesų. Renkantis šalto spaudimo aliejus, galima ne tik paįvairinti patiekalų skonį, bet ir sumažinti perdirbtų riebalų dalį savo mityboje.