Geležis reikalinga hemoglobino gamybai, kraujo ląstelių susidarymui ir deguonies pernešimui organizme. Kai jos trūksta, ilgainiui gali išsivystyti mažakraujystė, o žmogų pradėti varginti nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, blyški oda ar sunkiau išlaikomas dėmesys. Vis dėlto vien įvairi mityba ar vartojami papildai ne visada išsprendžia problemą – geležies pasisavinimą gali lemti ir maisto deriniai, vaistai bei sveikatos sutrikimai.
Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?
Geležies stokos požymiai dažnai atsiranda palaipsniui, todėl pradinę mažakraujystę ne visuomet lengva pastebėti. Tai ypač aktualu vaikams. Vieni dažniausių signalų yra nuolatinis nuovargis ir silpnumas, tačiau gali pasireikšti ir išblyškusi oda, pabalę nagai bei lūpos, sausa oda, trapūs nagai, suprastėjęs apetitas ar padažnėjęs širdies ritmas.
„Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį.
Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Mažakraujystę gali lemti ne tik geležies, bet ir vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas. Tarp galimų priežasčių taip pat minimos lėtinės ligos ir virškinimo sistemos sutrikimai. Dėl to kraujo tyrimų rezultatus reikėtų vertinti kartu su gydytoju arba hematologu.
Geležies pasisavinimą gali slopinti maistas ir vaistai
Geležies turintys produktai negarantuoja, kad visas šis mikroelementas bus tinkamai pasisavintas. Tam įtakos turi įvairūs maisto deriniai, virškinimo sistemos būklė ir vartojami vaistai. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė atkreipia dėmesį, kad net kavos puodelis po valgio gali turėti reikšmės geležies įsisavinimui.
„Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė. Kavoje ir arbatoje esantys taninai, pieno produktų kalcis, sojoje esantys fitatai ir kiaušiniuose esantis fosvitinas jungiasi su geležimi ir trukdo jos rezorbcijai. Geresniam geležies pasisavinimui gali padėti vitaminas C, B12 ir folio rūgštis.
Geležies preparatus vartojant kartu su kitais vaistais taip pat svarbu laikytis pertraukos. „Tarp geležies preparatų ir kitų vaistų – pavyzdžiui, antibiotikų ar tiroksino – vartojimo būtina daryti maždaug valandos ar dviejų pertrauką, nes jie gali slopinti vienas kito poveikį,“ – pataria specialistė.
Preparato forma ir gydymas į veną
Renkantis geležies papildą, svarbu atsižvelgti į cheminę jo formą. „Hemoglobino sudėtyje yra dvivalentė geležis, todėl ir organizmas geriau pasisavina dvivalentės geležies druskas, pavyzdžiui, geležies (II) sulfatą ar gliukonatą, o ne trivalentės formos junginius, tokius kaip geležies (III) citratas“, – aiškina vaistininkė. Skirtingi preparatai gali nevienodai dirginti skrandį ir būti skirtingai toleruojami.
„Šie junginiai ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nesąveikauja su maistu, nes suyra tik žarnyne, todėl geležis pasisavinama efektyviau.
Be to, šie preparatai neturi nemalonaus „metalo“ poskonio, kuris dažnai atbaido pacientus, ypač kai gydoma vaikų anemija“, – priduria K. Šnirpūnienė.
Jeigu geležies kiekį reikia koreguoti greitai arba žarnynas jos nepakankamai pasisavina, gydytojas gali skirti geležies infuziją į veną.
Geležies stokos nereikėtų gydyti savarankiškai. Išsamūs kraujo tyrimai ir specialisto konsultacija padeda nustatyti tikslią problemą, parinkti tinkamą gydymą ir išvengti nereikalingo preparatų vartojimo.