Pavasaris gali tapti tinkamu metu pradėti nuosekliau rūpintis širdies sveikata. Nors daug dėmesio skiriame išoriniams raumenims, širdis yra organas, dirbantis be pertraukos. Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos ilgą laiką išlieka pagrindine mirties priežastimi, jų prevencija svarbi kiekvienam.
Kas didina širdies ligų riziką?
Vaistininkė pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligoms įtakos turi ne vienas veiksnys: „Širdies ir kraujagyslių ligas nulemia keletas pagrindinių veiksnių: rūkymas, antsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, nuolatinis stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Didesnę riziką susirgti širdies ligomis turi sėdimą darbą dirbantys žmonės, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu ir mažai fiziškai juda. Į specialistus dažniausiai kreipiamasi tik pajutus rimtesnius simptomus, nors, sulaukus 40 metų, rekomenduojama kasmet pasitikrinti širdį arba bent pasidaryti išsamius kraujo tyrimus“.
Žalingų įpročių atsisakymas ir daugiau judėjimo
Kasdienės rutinos pakeitimas ne visada būna lengvas, tačiau būtent gyvenimo būdas gali reikšmingai padėti mažinti širdies ligų riziką. Vienas svarbiausių žingsnių – atsisakyti rūkymo. Rūkymas pažeidžia kraujagysles, mažina deguonies kiekį kraujyje ir didina kraujospūdį, todėl širdžiai tenka didesnis krūvis. Nors mesti rūkyti sudėtinga, aktyvesnis gyvenimas, artimųjų palaikymas ir specialistų pagalba gali padidinti tikimybę sėkmingai atsisakyti šio įpročio.
Širdžiai taip pat naudinga reguliariai judėti. Fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, padeda kontroliuoti kūno svorį ir gerina savijautą. Pradėti galima nuo paprastų sprendimų:
- vietoj lifto rinktis laiptus;
- per pietų pertrauką išeiti pasivaikščioti;
- darbo metu atlikti trumpus tempimo pratimus.
Plaukiojimas taip pat stiprina širdį ir mažina perdegimo riziką. Po intensyvesnių treniruočių svarbu palaipsniui atvėsti, kad būtų išvengta staigių kraujotakos svyravimų.
Kokio „maisto“ reikia širdžiai?
Subalansuota mityba yra svarbi širdies sveikatos dalis.
Cholesterolio kiekio kontrolė gali reikšmingai sumažinti infarkto ir insulto riziką, todėl verta riboti sočiųjų gyvūninių riebalų vartojimą.
„Širdžiai, kaip ir bet kuriam organui, reikia gauti pakankamai mineralų ir vitaminų. Patys reikalingiausi mineralai širdžiai yra magnis, kalis ir kalcis. Svarbu, jog gautume visų šių medžiagų, nes be magnio nebus įsisavinamas kalis. Todėl patarčiau savo mitybą praturtinti riešutais, slyvomis, džiovintais vaisiais, ypač abrikosais. Taip pat stenkitės į savo racioną bent 2 kartus per savaitę įtraukti gerųjų riebalų turinčius žuvies patiekalus, o vietoj saldumynų rinkitės įvairių spalvų vaisius ir daržoves“, – sako vaistininkė.
Simptomų nereikėtų ignoruoti
Net ir laikantis sveikesnio gyvenimo būdo svarbu stebėti savijautą ir nepamiršti profilaktinių tyrimų. Vaistininkė išskiria požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: „Vienas pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių simptomų, perspėjančių apie artėjančias arba esamas kraujotakos problemas, – [diskomfortas] krūtinės srityje. Silpnumas ir galvos skausmas gali pranešti apie kraujospūdžio sumažėjimą, rodantį, kad širdis nebesugeba tinkamai atlikti savo funkcijos. Susirūpinkite, jeigu greitai pavargstate nuo veiklos, kuri anksčiau jums nekeldavo sunkumų, pvz., nuo lipimo laiptais ar pirkinių nešimo iš parduotuvės. Tai gali pranešti apie padidėjusio miokardo infarkto, visuomenėje geriau žinomo kaip širdies smūgis, riziką“.
Pastebėjus neraminančius simptomus, svarbu laiku pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Nuoseklus žalingų įpročių atsisakymas, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir profilaktinė sveikatos patikra gali padėti stiprinti širdį bei mažinti ligų riziką.