„Mere“ parduotuvių uždarymas Lietuvoje prasidėjo netikėtai: penktadienį dalies prekybos vietų klientų paprašyta išeiti, nors oficialus darbo laikas dar nebuvo pasibaigęs. Ant kai kurių durų buvo nurodyta, kad parduotuvės laikinai nedirba dėl techninių kliūčių.
Veiklos sustabdymas sutapo su Europos Sąjungos sprendimu į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukti su „Mere“ tinklu siejamą Rusijos verslininką Sergejų Šnaiderį. Kol kas nėra patvirtinta, kad prekybos tinklas iš Lietuvos traukiasi galutinai.
Darbuotojai apie uždarymą sužinojo paskutinę minutę
Apie parduotuvių uždarymą darbuotojai esą informuoti paskutinę minutę. Žiniasklaidai pranešta, kad kai kuriems jų buvo liepta maždaug per 15 minučių uždaryti prekybos vietas ir palikti pastatus.
Vilniuje ir kituose miestuose žurnalistai rado užrakintas „Mere“ parduotuvių duris. Kaune apsipirkti atvykusiems žmonėms taip pat buvo pasakyta, kad prekybos vieta uždaroma dėl techninių priežasčių. Iš pradžių bendrovė išsamesnio paaiškinimo apie tolesnę veiklą nepateikė.
Sankcijos pritaikytos su tinklu siejamam verslininkui
Sergejus Šnaideris į ES sankcijų sąrašą įtrauktas 2026 metų liepos 23 dieną. Oficialiuose dokumentuose jis įvardijamas kaip vienas iš „Svetofor Group“ įkūrėjų ir bendraturčių. Šiai grupei priskiriami skirtingose valstybėse veikiantys prekių ženklai „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“.
Europos Sąjunga nurodo, kad S. Šnaideris materialiai arba finansiškai remia veiksmus, pažeidžiančius ar keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.
Pagal ES sankcijų taisykles turi būti įšaldytos sankcionuoto asmens valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Be to, tokiam asmeniui ar jo kontroliuojamoms įmonėms draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai suteikti pinigų, turto ar kitų ekonominių išteklių.
Apribojimai gali sutrikdyti įprastą verslo veiklą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai paaiškino, kad sankcijas privalo įgyvendinti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Todėl gali tekti nutraukti verslo ryšius su sankcionuotu asmeniu ir jo valdomomis arba kontroliuojamomis įmonėmis.
Tokie apribojimai gali apsunkinti ar visiškai sustabdyti atsiskaitymus su tiekėjais, prekių įsigijimą, bankines operacijas, nuomos mokėjimus ir kitus kasdieniam verslui būtinus procesus.
Latvijos finansinės žvalgybos tarnyba paskelbė, kad sankcijos taikomos su „Mere“ susijusiai Latvijos įmonei „Latprodukti“ ir bendrovės „Valientė“ filialui Latvijoje. Laikydamosi sankcijų, šios įmonės turi nutraukti ekonominę veiklą.
Pirmosiomis valandomis po parduotuvių uždarymo Lietuvos FNTT dar negalėjo galutinai patvirtinti, kaip sankcijos bus pritaikytos Lietuvoje veikiančiai bendrovei „Valientė“. Jos vadovė žiniasklaidai teigė neturinti pakankamai informacijos apie sankcijas.
Ministras sprendimą laiko svarbiu žingsniu
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pareiškė, kad Lietuvoje neturėtų veikti įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo.
Ministro teigimu, dėl „Mere“ veiklos anksčiau buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų įvertinta situacija ir galimos priemonės. E. Grikšas teigė, kad ES sprendimas yra reikšmingas siekiant sumažinti bet kokią tiesioginę ar netiesioginę finansinę naudą Rusijai.
Galutinis tinklo likimas dar neaiškus
Oficialaus patvirtinimo, kad „Mere“ visiškai pasitraukia iš Lietuvos, kol kas nėra. Ant dalies parduotuvių skelbta apie technines kliūtis, o socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad kai kurios prekybos vietos gali būti uždarytos tik kelioms dienoms.
Vis dėlto tinklas negalėtų paprastai atnaujinti veiklos, jei Lietuvos įmonė būtų pripažinta sankcionuoto asmens valdoma ar kontroliuojama. Tokiu atveju veiklai atnaujinti galėtų reikėti keisti nuosavybės struktūrą, gauti institucijų leidimus ar priimti kitus teisinius sprendimus.
Kol kas žinoma, kad „Mere“ parduotuvės Lietuvoje uždarytos netrukus po ES sankcijų paskelbimo. Tačiau galutinis prekybos tinklo likimas šalyje dar nėra nuspręstas.
