Hemorojus: kaip atpažinti ligą ir kada nebedelsti

Hemorojus yra viena dažniausių tiesiosios žarnos ir išangės srities ligų. Su ja per gyvenimą susiduria didelė dalis suaugusiųjų, tačiau dėl gėdos, mitų ar tikėjimosi, kad simptomai praeis savaime, į gydytojus neretai kreipiamasi per vėlai. Tuomet liga gali būti jau pažengusi, o gydymas – sudėtingesnis.

Ši būklė atsiranda, kai tiesiosios žarnos ar išangės srityje esantys kraujagyslių rezginiai išsiplečia ir tampa pažeidžiami uždegimo. Hemorojus gali pasireikšti nuo nestipraus diskomforto iki ryškaus skausmo ar kraujavimo.

Vidinis ir išorinis hemorojus

Pagal tai, kur susiformuoja pakitimai, hemorojus skirstomas į dvi pagrindines formas.

Vidinis hemorojus

Vidiniai mazgai susidaro tiesiosios žarnos viduje. Pradinėse stadijose jie dažnai nesukelia skausmo, todėl žmogus ilgą laiką gali jų nepastebėti. Dažniausias požymis – kraujavimas tuštinantis.

Išorinis hemorojus

Išoriniai mazgai susiformuoja aplink išangę. Jie dažniau sukelia niežėjimą, patinimą ir skausmą. Jei mazge susidaro trombas, skausmas gali prasidėti staiga ir būti labai stiprus.

Į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį

Hemorojus gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo ligos stadijos. Dažniausiai pastebimi šie požymiai:

• kraujavimas tuštinantis;
• skausmas arba deginimas išangės srityje;
• niežėjimas;
• patinimas ar guzeliai prie išangės;
• nevisiško pasituštinimo pojūtis.

Ligai progresuojant, hemorojaus mazgai gali iškristi į išorę. Pažengusiais atvejais jie nebesugrįžta savaime ir prireikia intensyvesnio gydymo.

Kas didina hemorojaus riziką?

Pagrindinė ligos priežastis – padidėjęs spaudimas tiesiosios žarnos venoms. Jį gali lemti įvairūs kasdieniai įpročiai ir organizmo būklės:

• lėtinis vidurių užkietėjimas;
• ilgas sėdėjimas, ypač dirbant biure;
• nėštumas ir gimdymas;
• antsvoris;
• mažas fizinis aktyvumas;
• sunkus fizinis darbas ar svorių kilnojimas;
• mityba, kurioje trūksta skaidulų.

  Rekomenduojame

  

  Plaukai staiga pradėjo slinkti kuokštais? Sužinokite, kodėl tai gali būti ne tik ruduo

  

  Auksas ant lėkštės: kodėl nesmulkinti grūdai gelbsti širdį ir mažina svorį

  

  Endokrinologė perspėja: jei pastebėjote šį kūno pokytį, laikas skubiai pasitikrinti skydliaukę

Specialistai vis dažniau atkreipia dėmesį į sėdimą gyvenimo būdą. Ilgos valandos prie kompiuterio gali trikdyti kraujotaką dubens srityje, todėl hemorojaus rizika didėja ir jauniems žmonėms.

Keturi ligos progresavimo etapai

Hemorojus paprastai progresuoja palaipsniui. Ligos stadija nustatoma pagal mazgų iškritimą ir jų sugrįžimą:

• I stadija – pasireiškia kraujavimas, tačiau mazgai neiškrenta.
• II stadija – mazgai iškrenta tuštinantis, bet vėliau sugrįžta savaime.
• III stadija – iškritusius mazgus reikia sugrąžinti ranka.
• IV stadija – mazgai lieka nuolat iškritę, dažnėja komplikacijos.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo paprastesnis ir efektyvesnis jis gali būti.

Kaip gydomas hemorojus?

Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, simptomų stiprumą ir jų poveikį žmogaus gyvenimo kokybei.

Konservatyvios priemonės

Lengvesniais atvejais gali būti taikomas neinvazinis gydymas:

• tepalai ir žvakutės;
• priešuždegiminiai preparatai;
• skausmą mažinantys vaistai;
• venotonikai, stiprinantys kraujagysles.

Diskomfortą taip pat gali sumažinti šiltos sėdimos vonelės.

Minimaliai invazinės procedūros

Jeigu vien vaistų nepakanka, gali būti atliekamos įvairios procedūros: hemorojaus mazgų ligavimas guminiais žiedais, skleroterapija, infraraudonųjų spindulių koaguliacija ar lazerinis gydymas. Dažniausiai jos atliekamos ambulatoriškai ir nereikalauja ilgo nedarbingumo.

Operacinis gydymas

Sunkiais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos. Nors operacija dažnai kelia nerimą, šiuolaikinė chirurgija leidžia pasiekti gerų rezultatų, o gijimo laikotarpis gali būti palyginti trumpas.

Mityba ir kasdieniai įpročiai

Mitybos pokyčiai svarbūs tiek gydant hemorojų, tiek siekiant išvengti jo pasikartojimo. Rekomenduojama:

• valgyti daugiau skaidulų turinčių daržovių, vaisių ir grūdų;
• gerti pakankamai vandens;
• riboti aštrų ir riebų maistą;
• mažinti alkoholio vartojimą.

Skaidulos minkština išmatas ir sumažina spaudimą tuštinantis, todėl yra viena svarbiausių natūralių prevencijos priemonių.

Taip pat naudinga reguliariai judėti, vengti ilgo sėdėjimo, neatidėlioti tuštinimosi ir palaikyti sveiką kūno svorį. Net nedideli kasdienio gyvenimo pokyčiai gali sumažinti simptomus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Ne kiekvienas kraujavimas ar skausmas reiškia hemorojų. Panašūs simptomai gali būti susiję ir su kitomis storosios žarnos ligomis, todėl savidiagnostika nerekomenduojama.

Gydytojo konsultacija būtina, jei:

• kraujavimas kartojasi dažnai;
• kraujas yra tamsus arba su krešuliais;
• krenta svoris;
• jaučiamas stiprus ir nuolatinis skausmas.

Naujesnės gydymo galimybės

Pastaraisiais metais vis plačiau pasitelkiami lazeriniai gydymo metodai, be pjūvio atliekamos procedūros ir technikos, leidžiančios greičiau reabilituotis. Tokie sprendimai gali padėti pacientams greičiau grįžti į įprastą gyvenimą ir sumažinti pooperacinį skausmą.

Svarbiausia – neatidėlioti

Hemorojus yra dažna, tačiau dažnai nutylima liga. Anksti pastebėti simptomai, tinkamesnė mityba, aktyvesnis gyvenimo būdas ir gydytojo parinktas gydymas padeda suvaldyti būklę bei sumažinti komplikacijų riziką.

Kuo anksčiau kreipiamasi į specialistus, tuo daugiau galimybių ligą gydyti paprasčiau ir efektyviau, išsaugant įprastą gyvenimo kokybę.