Kaune teisme toliau nagrinėjama byla dėl 85 metų moters žūties, kai ją šaligatviu važiavęs elektrinio paspirtuko vairuotojas partrenkė šalia viešojo transporto stotelės. Nors pirmosios instancijos teismas vyrą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, velionės dukros šį sprendimą apskundė.
Nelaimė įvyko 2024 metų liepos 1 dieną Kovo 11-osios gatvėje, prie Draugystės parko. 31 metų Nedas Sirvydas išsinuomotu elektriniu paspirtuku važiavo šaligatviu ir atsitrenkė į stotelėje buvusią senolę. Po smūgio moteris patyrė sunkią galvos traumą, prarado sąmonę, o po penkių dienų ligoninėje mirė.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paspirtukininkas važiavo 18 km/h greičiu. Toje vietoje Kelių eismo taisyklės elektriniams paspirtukams leidžia važiuoti ne didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Pirmosios instancijos sprendimas apskųstas
Kauno apylinkės teismas baudžiamąją bylą nutraukė ir Nedą Sirvydą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, remdamasis jo sesers laidavimu. Tačiau velionės dukros su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė apeliaciją Kauno apygardos teismui. Šis teismas jau yra paskyręs posėdį.
Už netyčinį kito žmogaus nužudymą pagal galiojančias bausmių nuostatas gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Vis dėlto šioje byloje pasirinktas švelnesnis sprendimas. Be to, kaltinamasis įpareigotas atlyginti neturtinę žalą – po 10 tūkst. eurų kiekvienai iš dviejų velionės dukrų.
Artimųjų atstovai teismo prašė priteisti gerokai didesnę kompensaciją – po 835 tūkst. eurų kiekvienai dukrai. Jie taip pat siekė, kad civiline atsakove byloje būtų pripažinta paspirtukų nuomos bendrovė „Bolt Services LT“. Bendrovės atsakomybės klausimas tebėra nagrinėjamas sprendžiant žalos atlyginimo klausimus.
Paspirtukų eismas kelia saugumo klausimų
Elektriniai paspirtukai pastaraisiais metais tapo vis dažnesne transporto priemone Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Jie vertinami kaip patogus ir ekologiškas keliavimo būdas, tačiau jų naudojimas viešosiose erdvėse kelia ir nemažai rizikų.
Dalis vairuotojų nepaiso nustatytų greičio ribojimų arba važiuoja vietose, kur būtina ypatinga pagarba pėstiesiems – šalia žmonių srautų ir viešojo transporto stotelių. Kaune įvykusi nelaimė dar kartą išryškina, kad taisyklių nesilaikymas gali baigtis itin skaudžiai.
Po tokių įvykių visuomenėje diskutuojama, ar reikėtų stiprinti paspirtukininkų atsakomybę ir daugiau dėmesio skirti informacinėms kampanijoms. Jos galėtų priminti apie saugų elgesį intensyvaus žmonių judėjimo vietose.
Saugumui svarbi ir infrastruktūra
Užtikrinant saugesnį eismą svarbus ne tik pačių paspirtukininkų elgesys, bet ir miesto infrastruktūra bei teisėsaugos darbas. Reikėtų atidžiau vertinti, kaip elektriniams paspirtukams pritaikytos viešosios erdvės, šaligatviai ir stotelės. Aiškesnis eismo organizavimas padėtų geriau apsaugoti tiek pėsčiuosius, tiek paspirtukų vairuotojus.
Prie saugumo taip pat galėtų prisidėti policijos vykdomi greičio ir kitų eismo taisyklių laikymosi patikrinimai. Tragiškas įvykis Kaune primena, kad kiekvienas eismo dalyvis turi būti atsakingas už savo veiksmus ir gerbti kitų žmonių gyvybę. Saugesnė miesto aplinka priklauso nuo miesto valdžios, teisėsaugos ir visuomenės pastangų.