Prieskoniai virtuvėje svarbūs ne tik dėl skonio ir aromato. Daugelis jų turi antioksidacinių ar priešuždegiminių savybių, gali padėti virškinimui, gliukozės kiekio kraujyje reguliavimui arba tiesiog paįvairinti kasdienę mitybą. Apžvelgiame aštuonis prieskonius ir jų panaudojimą virtuvėje bei galimą naudą.
Žagrenis: rūgštelė vietoje citrinos
Žagrenis, dar vadinamas sumaku, gaminamas iš džiovintų ir susmulkintų tamsiai raudonų uogų. Jo skonis švelniai rūgštus, todėl šis prieskonis ypač tinka tada, kai patiekalui norima suteikti gaivumo ar subalansuoti riebumą. Žagrenis dažnai naudojamas Viduržemio jūros ir Vidurio Rytų virtuvėse, gardinant žuvį, vištieną, salotas ir humusą. Jis gali pakeisti citrinos sultis, o jame esančioms medžiagoms priskiriamos antioksidacinės savybės, padedančios mažinti oksidacinį stresą.
Ceilono cinamonas – desertams ir ne tik
Ceilono cinamonas išgaunamas iš vidinės cinamono medžių žievės. Palyginti su įprastu cinamonu, jis yra švelnesnis ir aromatingesnis. Šį prieskonį galima naudoti desertuose, karštuose gėrimuose ir pikantiškuose patiekaluose. Cinamone esantys polifenoliai veikia kaip antioksidantai, o kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Renkantis cinamoną verta atkreipti dėmesį į jo rūšį. Pigesnėje cinamono versijoje gali būti daugiau kumarino, todėl dideliais kiekiais jo vartoti nerekomenduojama.
Ciberžolė ir kurkuminas
Ryškiai geltona ciberžolė patiekalams suteikia spalvą, o jos aktyviajam junginiui kurkuminui priskiriamos priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės. Ciberžolė dera su ryžiais, daržovėmis ir troškiniais. Kurkumino įsisavinimą gali pagerinti ciberžolę derinant su trupučiu juodųjų pipirų ir riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių ar kokosų aliejumi.
Prieš pradedant intensyviai vartoti ciberžolę, ypač jei vartojami kraują retinantys vaistai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Šafranas: ryški spalva ir subtilus aromatas
Šafranas yra brangus, tačiau labai aromatingas prieskonis.
Jis patiekalams suteikia ryškiai geltoną atspalvį ir subtilų kvapą. Šafranas naudojamas su ryžiais, žuvimi, saldumynais ir gėrimais. Jame yra flavonoidų ir karotinoidų – junginių, kurie tradiciškai vertinami tiek kulinarijoje, tiek kai kuriose medicininėse praktikose. Kadangi jo aromatas intensyvus, paprastai pakanka labai mažo kiekio.
Harisa – aštrus ir aromatingas mišinys
Harisa nėra vienas prieskonis – tai įvairių prieskonių mišinys. Į ją dažnai dedama aitriosios paprikos, kalendros, kmynų ir česnako. Harisa patiekalams suteikia šilumos bei sodrumo ir tinka mėsai, troškiniams, kuskusui bei humusui. Tokie mišiniai leidžia į kasdienį maistą paprastai įtraukti kelių rūšių prieskonines sudedamąsias dalis.
Urfa Isot: dūminis skonis be pernelyg didelio aštrumo
Urfa Isot – lėtai džiovinta, šiek tiek rūkyta paprikos rūšis. Jos skonis dūminis, papildytas citruso natomis, tačiau paprastai nesukelia pernelyg deginančio pojūčio. Šie juodosios paprikos dribsniai tinka salotoms, žuviai, mėsai ir paukštienai. Jie taip pat gerai dera su gruzdintomis arba keptomis daržovėmis.
Tonkos pupelės desertams
Tonkos pupelės dažniausiai naudojamos saldiems patiekalams. Jos suteikia vanilę ir migdolus primenantį aromatą, todėl tinka kremams, ledams ir sirupams. Pupeles galima tarkuoti arba trumpai pavirti piene, kad skystis prisipildytų jų kvapo. Dėl stipraus ir išskirtinio aromato tonkos pupeles reikėtų naudoti saikingai.
Malta saldi rūkyta paprika
Ši paprika – universalus pasirinkimas troškiniams, sriuboms, padažams ir paelijai. Ji suteikia maistui saldų, šiek tiek rūkytą skonį ir sodresnę spalvą. Mėgstantiems dūmines natas paprika gali padėti sukurti apvalesnį skonį nenaudojant papildomo rūkymo.
Prieskoniai gali praturtinti mitybą ir prisidėti prie geresnės savijautos, tačiau jie nėra vaistai. Turint specifinių sveikatos sutrikimų ar vartojant receptinius vaistus, prieš gerokai padidinant prieskonių kiekį verta pasitarti su gydytoju. Virtuvėje eksperimentuokite saikingai – taip prieskoniai papildys ir patiekalų skonį, ir kasdienę mitybą.