Nuo liepos 1 dienos pasikeitus kai kurių iš Kinijos užsakytų prekių apmokestinimo tvarkai, pirkėjams kyla klausimų dėl papildomų muitų. Portalo skaitytoja Rugilė pasakoja, kad už 30 eurų vertės užsakymą jai teko sumokėti 25 eurų muitą.
Nors bendra prekių vertė nesiekė 150 eurų, muitas buvo apskaičiuotas pagal skirtingas prekių kategorijas – kiekvienai jų pritaikyta po 3 eurus.
Siunta pirkėją pasiekė vos per kelias dienas
Rugilę papildomai nustebino tai, kad devynios skirtingos prekės buvo pristatytos per keturias darbo dienas. Dėl tokio termino ji svarsto, ar užsakymas iš tiesų buvo siunčiamas iš Kinijos, ir kelia klausimą, ar prekės galėjo būti laikomos Europos sandėlyje.
„Įdomu tai, kad 9 skirtingas prekes gavau per 4 darbo dienas. Naivu tikėtis, kad siunta per tiek laiko atkeliavo iš Kinijos, nes dažniausiai tam prireikdavo bent dviejų savaičių. Darau prielaidą, kad prekės jau buvo Europoje. Bet ar tada prekėms reikia taikyti muitą? Ar tai nėra žmonių apgaudinėjimas ir būdas platformoms pasipelnyti?“ – pasakoja Rugilė.
Muitinės paaiškinimas dėl prekių kilmės
Muitinės institucijos nurodo, kad „3 eurų muitas taikomas nuotolinės prekybos būdų įsigytoms prekėms, kurios turėtų būti išsiųstos iš ES nepriklausančios šalies.“
Kartu pabrėžiama, kad vien buvimas Europos Sąjungoje dar nereiškia, jog prekė laikoma ES preke: „Jeigu prekės užsakymo metu jau atgabentos į ES ir laikomos muitinės sandėlyje (įforminta muitinio sandėliavimo procedūra), joms taikoma muitinės priežiūra, jos dar nėra laisvoje apyvartoje. Tai reiškia, kad jos dar nėra ES prekės.“
Toks paaiškinimas palieka neatsakytų praktinių klausimų. Jei pardavėjas prekes į Europos sandėlį atgabena dar prieš pirkėjui pateikiant užsakymą, neaišku, ar tokiu atveju muitas neturėtų būti taikomas, ar prekės vis tiek laikomos atsiųstomis iš trečiosios šalies.
Ką gali padaryti pirkėjai?
Su netikėtais muitais susidūrusiems vartotojams rekomenduojama:
- patikrinti, kokią siuntimo kilmę nurodo pardavėjas;
- paprašyti įrodymų, kad prekės buvo laikomos Europos Sąjungos sandėlyje;
- kreiptis į platformos klientų aptarnavimo tarnybą;
- išsaugoti siuntimo dokumentus, mokėjimo įrodymus ir kvitus;
- kilus neaiškumams, kreiptis į Muitinės departamentą arba vartotojų teisių institucijas.
Jeigu yra pagrindo manyti, kad mokestis pritaikytas neteisingai, vartotojas taip pat gali bandyti ginčyti apmokestinimą per mokėjimo paslaugų teikėją.
Dėl naujos tvarkos pirkėjams kyla klausimų
Naujos taisyklės skirtos užtikrinti sąžiningesnes sąlygas vietos pardavėjams ir tarptautinėms platformoms, tačiau praktikoje pirkėjai gali susidurti su netikėtomis išlaidomis. Ypač daug neaiškumų kyla dėl prekių kilmės, jų laikymo Europos sandėliuose ir muitinės procedūrų.
Kai užsakymą sudaro daug skirtingų prekių, papildomų muitų suma gali tapti didesnė už pačių prekių vertę. Todėl vartotojams svarbu saugoti dokumentus, aiškintis apmokestinimo pagrindą su pardavėju, platforma ir muitine bei žinoti galimybes ginti savo teises.