Depresija ilgą laiką buvo laikoma viena iš insulto pasekmių, tačiau naujas didelės apimties tyrimas rodo, kad kai kurie jos simptomai gali atsirasti dar iki smegenų kraujotakos sutrikimo. Tyrėjai nustatė, jog žmonėms, kurie vėliau patyrė insultą, depresijos simptomai pastebimai sustiprėjo likus maždaug dvejiems metams iki įvykio.
Depresijos simptomai išryškėjo dar iki insulto
Miunsterio universiteto Vokietijoje tyrėja Maria Blochl atkreipė dėmesį, kad depresija yra dažna tarp insultą patyrusių žmonių ir ši būklė vadinama poinsultine depresija. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, jog dalis depresijos simptomų prasideda ne po insulto, o dar prieš jį.
„Depresija – itin opi problema tarp insultą patyrusių žmonių. Ši problema tokia dažna, kad net turi specialų pavadinimą – poinsultinė depresija. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad depresijos simptomai pasireiškia ne tik po insulto; dalis jų išsivystė dar iki jam ištinkant“, – teigė M. Blochl.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 10 797 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vidutinis dalyvių amžius siekė 65 metus, o tyrimo pradžioje nė vienas jų nebuvo patyręs insulto. Per 12 metų stebėjimo laikotarpį insultas ištiko 425 žmones. Šie dalyviai buvo palyginti su 4 249 kontrolinės grupės asmenimis, kurie insulto nepatyrė.
Kas dvejus metus tyrimo dalyviai atsakydavo į klausimus apie per pastarąją savaitę patirtus depresijos simptomus. Buvo vertinamas vienišumas, liūdesys, neramus miegas ir pojūtis, kad bet kokiai veiklai reikia daug pastangų. Pagal atsakymus žmonėms buvo skiriamas depresijos simptomų balas: kuo daugiau simptomų jie nurodė, tuo aukštesnis buvo balas.
Simptomų pokyčiai prieš ir po insulto
Likę šešeri metai iki insulto, žmonių, kurie vėliau patyrė šį sutrikimą, depresijos balai beveik nesiskyrė nuo tų dalyvių, kurie insulto nepatyrė. Vis dėlto maždaug dveji metai iki insulto jų balai ėmė pastebimai kilti.
Po insulto depresijos simptomai dar labiau sustiprėjo ir išliko aukšti net dešimtmetį.
Tuo metu kontrolinės grupės dalyvių depresijos balai per visą 12 metų laikotarpį iš esmės nekito.
Pokyčiai gali būti sunkiai pastebimi
Pasak M. Blochl, prieš insultą stiprėjantys depresijos simptomai dažniausiai būna subtilūs, todėl klinikinėje praktikoje juos ne visada lengva užfiksuoti. „Tačiau net ir nežymus depresijos simptomų paryškėjimas, ypač su nuotaika ir nuovargiu susiję simptomai, gali būti signalas apie artėjantį insultą“, – sakė tyrėja.
Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar tokie pokyčiai gali patikimai parodyti, kuriam žmogui gresia insultas. Tyrėjai taip pat dar nėra iki galo išsiaiškinę, dėl kokių priežasčių depresijos simptomai gali atsirasti prieš ligą. M. Blochl pabrėžė, kad šis klausimas turėtų būti tolesnių išsamių tyrimų objektas.
Tyrimo išvados taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikio insultą patyrusių žmonių stebėjimo svarbą. Tai gali padėti anksčiau pastebėti besivystančią depresiją, geriau suprasti ilgalaikes insulto pasekmes ir ieškoti veiksmingesnių prevencijos bei poinsultinės priežiūros būdų.