Pacientų laukimo eilės ir galimybė greičiau patekti pas specialistą susimokėjus atskleidė vieną opiausių Lietuvos sveikatos sistemos problemų. Klausytojo Mindaugo pateiktu pavyzdžiu, nemokamos neurologo konsultacijos vienoje poliklinikoje tenka laukti pusantro mėnesio, tačiau už 66 eurus pas tą patį gydytoją galima patekti jau kitą savaitę.
„Tačiau ta pati poliklinika pasiūlo pas tą patį neurologą patekti už pinigus jau kitą savaitę, trečiadienį, jei sumokėsi 66 eurus ir rodo, kaip pagal sveikatos apsaugos ministeriją turi būti paskirstyti finansai, kad poliklinika galėtų uždirbti“, – sakė klausytojas.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius tokį modelį įvertino kritiškai.
„Manau, kad neturi taip būti, kai už pinigus gali nusipirkti greitesnę paslaugą. Tai primena sovietmetį su pagrindinėmis durimis į tuščią parduotuvę ir galinėmis durimis, kur prekės tiesiai iš sandėlio.
Mūsų teisės aktai turėtų būti patobulinti taip, kad nebūtų galima paslaugos nusipirkti greičiau, nes tai reiškia, kad atsiranda interesas nesuteikti pacientui nemokamos paslaugos. Tada jis pagalvos, kad reikia susimokėti ir gauti anksčiau. Tai sukuria negerą reputaciją sveikatos sistemai“, – pripažino G. Kacevičius.
Buvęs Europos sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat teigė, kad tokia situacija yra nenormali ir turėtų būti kuo greičiau pakeista.
Kodėl nemokamos vietos taip greitai išnyksta?
Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė aiškino, kad greta mokamų konsultacijų atsiradimo problemos slypi ribotas VLK finansavimas ir nemokamoms paslaugoms nustatomos kvotos.
„Jeigu tam mėnesiui yra tik 10 „talonėlių“, žinoma, kad tos vietos yra staigiai užpildomos, jau pačią pirmą mėnesio dieną. Toliau lieka tik mokamos konsultacijos. Ne todėl, kad kažkas nori pasipinigauti, o dėl to, kad nemokamų vietų nebelieka.
Taip, gydytojai labai dažnai girdi skundus, kad koridoriai tušti, pacientų nėra.
Tokios yra kvotos, nėra daugiau nemokamų vietų. Tada įstaigos bandydamos tas eiles „prastumti“ kuo greičiau pasiūlo kitu laiku, po darbo, gauti mokamą konsultaciją“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Siuntimai pacientams tampa papildoma kliūtimi
Diskusijoje daug dėmesio skirta ir šeimos gydytojo siuntimų tvarkai. Pasak V. P. Andriukaičio, paslaugos suteikimas ir gydymas nėra tas pats, todėl lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms turėtų būti taikoma atskira programa. Ji leistų apsieiti be nuolatinių siuntimų, o gydymas būtų aktyviai koreguojamas.
G. Kacevičius priminė, kad yra lėtinių sveikatos būklių sąrašas, pagal kurį siuntimas nėra būtinas. Vis dėlto, jo teigimu, ši tvarka ne visada veikia taip, kaip turėtų.
„Tik žinau, kad praktikoje tas nelabai gerai veikia. Gydytojai specialistai, nepaisant to, reikalauja siuntimo. Yra tokia problema“, – pasakojo VLK vadovas.
Ž. Gudlevičienė sakė, kad ieškoma sprendimų, kaip pašalinti sveikatos sistemoje susiformavusį „didžiulį kamštį“. Jos vertinimu, viena svarbiausių problemų yra būtent siuntimų tvarka.
„Ligonių kasų atstovai sako, kad tai yra kontrolės mechanizmas. Su siuntimais galima kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Tačiau tai jau tampa ne kontrole, o našta.
Pacientas turi vis vaikščioti siuntimo, vietoje to, kad gautų vieną siuntimą, o gydytojas specialistas sudėtų visus reikalingus ištyrimus. Tas būtų atlikta per trumpiausią laiką, nebegrįžtant atgal nei pas šeimos gydytoją, nei pas specialistą“, – aiškino Ž. Gudlevičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į kardiologų pastebėjimus, kad pacientui tenka ilgai judėti tarp šeimos gydytojo, tyrimų ir specialisto.
„Mes tą matome, tai sako ir kardiologai, kad kol pacientas suvaikšto pas šeimos gydytoją, pasidaro vieną tyrimą, grįžta (…) todėl sergamumas ir mirštamumas nuo kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Pacientai nesulaukia pagalbos. Mano uždavinys, bendradarbiaujant su VLK, su SAM, ištaisyti šitą klaidingą ir ydingą siuntimų sistemą“, – pabrėžė Ž. Gudlevičienė.
Siūloma keisti registraciją ir mažinti biurokratiją
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai Irena Segalovičienė paragino pacientų eilių klausimą iškelti į Vyriausybės darbotvarkės prioritetus. Jos nuomone, pirmiausia reikėtų imtis greitai įgyvendinamų sprendimų ir nebijoti eksperimentuoti.
Ji siūlė peržiūrėti siuntimų tvarką bei atsisakyti dirbtinių ir perteklinių taisyklių, kurios gali būti patogios apmokėjimo mechanizmui, tačiau ne pacientams.
„Turiu omenyje, kai reikia dirbtinai kreiptis į šeimos gydytoją, nors akivaizdu, kad jis bus tik siuntimo išrašytojas į antrą lygmenį, nes šeimos gydytojas tos pagalbos negalės suteikti“, – teigė I. Segalovičienė.
Viena iš galimų priemonių, anot jos, būtų bendra registracijos sistema, pacientui parodanti artimiausią laisvą konsultacijos laiką. Taip pat svarbu mažinti biurokratiją ir tolygiau paskirstyti šeimos gydytojų darbo krūvį.
„Vieni šeimos gydytojai turi tūkstančius pacientų, o kiti daug mažiau“, – pastebėjo I. Segalovičienė.
Po pandemijos susikaupė atidėta paklausa
VLK direktorius teigė, kad eilės pas gydytojus buvo ir anksčiau, tačiau pandemija situaciją dar labiau apsunkino. Jo teigimu, tai ne vien Lietuvos problema – PSO leidiniuose pažymima, kad daugelyje šalių pacientams tapo sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
„Pandemijos laikotarpiu dėl pacientų ir medikų saugumo taikyti ribojimai. Statistika rodo, kad pas gydytojus gyventojai lankėsi rečiau, mažiau gulėjo ligoninėse. Tai sukėlė atidėtą paklausą. Sveikatos problemos susikaupė ir dabar pacientai veržiasi į gydymo įstaigas, nes nori jas išspręsti. Tai yra natūralu“, – paaiškino G. Kacevičius.
Jis pripažino, kad privačios klinikos po pandemijos atsistatė greičiau ir labiau padidino teikiamų paslaugų apimtis. Šios įstaigos taip pat teikia valstybės finansuojamas paslaugas, tačiau, VLK vadovo vertinimu, pacientams tai savaime neužtikrina geresnio prieinamumo.
„Šiuo metu matome, kad privačios įstaigos greičiau atsistatė po pandemijos ir labiau padidino paslaugų teikimo apimtis. Atitinkamai reaguoja ir mūsų apmokėjimas. Kita vertus, tai niekaip nepakeičia paslaugų prieinamumo. Jei gydytojai iš viešųjų pereina į privačias, tai nereiškia, kad pacientas lengviau pas gydytoją patenka. Net atvirkščiai, nes medikai privačiose įstaigose dirba mažesniais krūviais nei anksčiau buvo įpratę“, – pastebėjo G. Kacevičius.