Alkoholio poveikis organizmui neapsiriboja kepenimis. Mokslininkų duomenys rodo, kad alkoholis gali keisti žarnyno mikrobiomą, silpninti žarnyno apsauginį barjerą, dirginti skrandį ir stemplę bei didinti apkrovą kepenims. Štai penki pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
1. Žarnyne gali stiprėti uždegiminiai procesai
Gydytojas Ali Keshavarzian atkreipia dėmesį į alkoholio poveikį žarnyno mikrobiomai. Ją sudaro tūkstančiai bakterijų, virusų ir grybelių, kurie padeda virškinti maistą, palaiko imuninę sistemą ir gali veikti nuotaiką.
Gausus alkoholio vartojimas gali išbalansuoti šią mikroorganizmų bendruomenę: naudingų bakterijų mažėja, o jų vietą užima uždegimą skatinantys mikroorganizmai. Tyrimai tokius pokyčius sieja su nutukimu, antrojo tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei depresija. Papildomą neigiamą vaidmenį gali atlikti saldinti alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, kokteiliai ar vynas, nes cukrus taip pat skatina uždegiminių bakterijų aktyvumą.
2. Pažeidžiamas žarnyno apsauginis barjeras
Žarnyno gleivinė veikia kaip apsauga, neleidžianti kenksmingoms medžiagoms patekti į kraujotaką. Alkoholis gali pažeisti šį sluoksnį, todėl žarnynas tampa pralaidesnis. Šis reiškinys dažnai vadinamas „pralaidžiu žarnynu“ (angl. leaky gut).
Tokiu atveju į kraują lengviau patenka toksinai, bakterijos ir nevirškintos maisto dalelės. Jos gali paveikti kitus organus, skatinti sisteminį uždegimą ir būti susijusios su įvairiomis sveikatos problemomis.
3. Didėja kepenų apkrova
Medžiagos, pasisavintos žarnyne, pirmiausia patenka į kepenis – pagrindinį organizmo detoksikacijos centrą. Kai žarnyno barjeras tampa pralaidesnis ir į kraują patenka daugiau toksinų, kepenims tenka didesnis krūvis.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie alkoholio sukeltų kepenų ligų – nuo riebalinio kepenų išvešėjimo iki cirozės. Tyrimai taip pat rodo, kad žarnyno mikrobiomos disbalansas gali sudaryti sąlygas žalingoms bakterijoms įsitvirtinti kepenyse. Tai gali dar labiau paspartinti ir apsunkinti šio gyvybiškai svarbaus organo pažeidimus.
4. Dirginamas skrandis ir stemplė
Gausus alkoholio vartojimas vienu metu – daugiau nei 4–5 alkoholio vienetai – gali sukelti skrandžio gleivinės uždegimą, vadinamą gastritu.
Jis gali pasireikšti skausmu arba deginimu viršutinėje pilvo dalyje, pykinimu, sunkumo ar pilnumo jausmu pavalgius.
Alkoholis taip pat stipriai dirgina stemplę. Dėl to gali išsivystyti ezofagitas – stemplės gleivinės uždegimas. Tiek gastritas, tiek ezofagitas sukelia diskomfortą ir gali turėti ilgalaikių pasekmių virškinimo traktui.
5. Žarnyno mikrobiomą gali veikti ir nedideli kiekiai
Retas ar saikingas alkoholio vartojimas dažnai laikomas nekenksmingu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad net ir nedideli kiekiai gali paveikti žarnyno mikrobiomą. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie jau turi kepenų ar kitų virškinimo sistemos sutrikimų.
Mokslininkė Cynthia Hsu pastebėjo, kad kepenų riebaline liga sergantiems žmonėms, per dieną suvartojusiems vos iki 1,5 alkoholio vieneto, žarnyno bakterijų pusiausvyra buvo stulbinamai panaši į tų, kurie turi priklausomybę nuo alkoholio. Šis pastebėjimas rodo, kad „saugi“ alkoholio dozė kai kuriems žmonėms gali būti gerokai mažesnė, nei įprasta manyti, ypač esant tam tikriems polinkiams.
Į ką svarbu atsižvelgti?
Alkoholio vartojimas susijęs su realia rizika ne tik virškinimo sistemai, bet ir bendrai organizmo sveikatai. Specialistai rekomenduoja moterims neviršyti 1 alkoholio vieneto per dieną, o vyrams – 2 vienetų. Vis dėlto geriausios sveikatos požiūriu rekomenduojama alkoholinių gėrimų apskritai atsisakyti.
Reikšmę turi ne vien suvartojamas kiekis, bet ir tai, kaip dažnai alkoholis vartojamas. Žmonės, sergantys virškinimo sistemos ar kepenų ligomis, turėtų būti ypač atsargūs, nes net nedideli alkoholio kiekiai jiems gali sukelti didelę žalą.