Jungtinėje Karalystėje medicinos studentų atlikta 78 metų vyro kūno autopsija atskleidė itin retą anatominę anomaliją. Be įprasto išorinio penio, kapšelio srityje buvo rastos dar dvi vidinės penio struktūros. Atvejo aprašymas paskelbtas mokslo žurnale „Journal of Medical Case Reports“. Tyrėjai nurodo, kad tai tik antras toks medicinos literatūroje aprašytas atvejis ir pirmasis, nustatytas per autopsiją.
Retas triphalijos atvejis
Trijų penio struktūrų susiformavimas vadinamas triphalija. Tyrimo metu nustatyta, kad išoriškai matomas penis buvo maždaug 7,5 cm ilgio ir išvaizda reikšmingai nesiskyrė nuo įprastos anatomijos. Dvi mažesnės struktūros buvo pasislėpusios kapšelio srityje.
Visose trijose struktūrose buvo erektilinio audinio, o kiekviena jų buvo susiformavusi kaip atskira anatominė dalis.
Neįprasta šlaplės eiga
Autopsija atskleidė ne tik papildomas penio struktūras, bet ir kitokią šlapimo sistemos anatomiją. Vyras turėjo vieną šlaplę, kuri iš pradžių ėjo per vieną iš vidinių struktūrų, o vėliau pasiekė pagrindinį, išorinį penį.
Tokia anatomija teoriškai galėjo būti susijusi su šlapimo takų infekcijomis, erekcijos sutrikimais, vaisingumo problemomis ar skausmu lytinių santykių metu. Vis dėlto tyrėjai neturėjo galimybės susipažinti su vyro medicinine istorija, todėl negali pasakyti, ar jis iš tiesų patyrė tokių sveikatos problemų.
Kaip galėjo susiformuoti anomalija?
Mokslininkai mano, kad ši būklė galėjo atsirasti labai ankstyvuoju embriono vystymosi laikotarpiu. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis susiformuoja lytinis gumburėlis – struktūra, iš kurios vėliau vystosi išoriniai lytiniai organai.
Tyrėjų spėjimu, lytinis gumburėlis galėjo neįprastai pasidalyti į tris dalis, todėl susiformavo atskiros penio struktūros. Tokie vystymosi procesai gali būti siejami su genetiniais arba teratogeniniais veiksniais, tačiau vieno visiems atvejams tinkančio paaiškinimo paprastai nėra.
Radinio reikšmė medicinai
Triphalija yra itin reta anomalija. Įgimti lytinių organų pokyčiai dažniausiai nustatomi vaikystėje arba medicinos įstaigose, todėl jų aptikimas autopsijos metu yra neįprastas.
Šis atvejis suteikia daugiau žinių apie žmogaus vystymąsi ir kartu parodo, kokią reikšmę medicinos pažangai turi kūnų aukojimas mokslui. Išsamūs panašių anomalijų aprašymai gali padėti gydytojams geriau suprasti galimus simptomus, diagnostikos bei gydymo sunkumus ir galimas ilgalaikes pasekmes pacientų sveikatai.
Nors vyras jau buvo miręs, jo kūno paaukojimas mokslui leido užfiksuoti vieną rečiausių anatominių anomalijų ir pasidalyti šia informacija su medicinos bendruomene. Tyrimo autoriai ragina dokumentuoti panašius atvejus, nes kiekvienas išsamus aprašymas papildo klinikines žinias ir gali būti naudingas ateities diagnostikai bei gydymui.