Skrandžio vėžys tradiciškai sietas su vyresniu amžiumi, tačiau pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniems žmonėms. Gydytojas abdominalinis chirurgas ir onkochirurgas dr. Martynas Lukšta pabrėžia, kad tokią tendenciją gali lemti ne tik pažangesnės diagnostikos technologijos, bet ir besikeičiantys gyvenimo būdo bei aplinkos veiksniai.
Riziką didinantys veiksniai
Vienas svarbiausių su skrandžio vėžiu siejamų veiksnių išlieka Helicobacter pylori infekcija. Ilgai trunkanti jos sukelta uždegiminė reakcija gali skatinti audinių pokyčius ir navikų vystymąsi.
Rizikai taip pat įtakos gali turėti didėjantis nutukimo paplitimas, nevisavertė mityba, kurioje gausu perdirbtos mėsos, sūraus ir rūgštaus maisto, taip pat rūkymas bei gausus alkoholio vartojimas. Papildomais rizikos veiksniais kai kuriuose regionuose gali būti aplinkos tarša ir darbingumo pokyčiai.
Negalima pamiršti ir genetikos. Tam tikros paveldimos sindrominės būklės, tarp jų CDH1 geno mutacijos, gali būti susijusios su ankstyvu ir agresyviu skrandžio vėžiu.
Simptomai ne visada iškart įvertinami tinkamai
Jaunesnių pacientų negalavimai neretai palaikomi gerybiniais virškinimo sistemos sutrikimais. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei ilgai nepraeina dispepsija ar pilvo skausmai, greitai pajuntamas sotumas, be aiškios priežasties krinta svoris arba nustatoma geležies trūkumo anemija. Dėl tokio simptomų vertinimo diagnozė gali būti nustatyta vėliau.
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis patvirtinti naviko buvimą ir nustatyti jo histologinį tipą, yra endoskopija su biopsija. Ligos stadijai įvertinti gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, CT, PET-CT arba ultragarso tyrimas. Toliau gydymo taktiką parenka multidisciplininė specialistų komanda.
Kaip galima mažinti riziką?
Riziką padedančios mažinti priemonės apima:
- H. pylori ištyrimą ir infekcijos eradikaciją, jei ji nustatoma;
- mitybą, kurioje netrūksta daržovių ir vaisių;
- mažesnį sūraus bei perdirbto maisto vartojimą;
- rūkymo atsisakymą;
- saikingą alkoholio vartojimą;
- svorio kontrolę.
Svarbus ir visuomenės švietimas: žmonės turėtų žinoti galimus simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei jie užsitęsia.
Gydymas priklauso nuo ligos stadijos
Ankstyvose stadijose dažniausiai svarbiausias yra chirurginis gydymas, kuris neretai derinamas su chemoterapija. Vėliau gali būti taikomi sisteminiai gydymo būdai, įskaitant chemoterapiją, tikslinę ir imunoterapiją. Tinkamiausias sprendimas parenkamas individualiai, dalyvaujant onkologams, chirurgui ir kitiems specialistams.
Siekiant geresnių gydymo rezultatų, būtina didinti diagnostikos prieinamumą ir stiprinti informavimą apie rizikos veiksnius. Tai ypač aktualu jaunesniems žmonėms, kuriems liga gali būti agresyvesnė.
Jeigu ilgą laiką jaučiate virškinimo sutrikimus arba atsirado nepaaiškinamų simptomų, pasitarkite su šeimos gydytoju. Prireikus jis gali išrašyti siuntimą endoskopiniam tyrimui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo gydymas yra efektyvesnis.