Šeimos tragediją po kūdikio mirties lydėjo konfliktas su vaiko teisių apsaugos institucijomis. Daugiavaikės šeimos kūdikis, kuriam buvo įtariamas Patau sindromas, po ilgos kovos mirė Kauno klinikose. Šeimos atstovų teigimu, VTAS sprendimą dėl vaikų paėmimo priėmė praėjus dviem dienoms po mergaitės mirties.
Šeimos istoriją paviešinusi teisininkė kritikuoja institucijų veiksmus
Šią istoriją viešai papasakojo advokato padėjėja, į kurią kreipėsi šeima. Ji teigė norinti padėti rasti konstruktyvų dialogą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tačiau moters vardo neviešino, nes šeima tuo metu ruošėsi palaidoti mirusią dukrą.
Teisininkė šeimą apibūdino kaip gausią, tarpusavyje sutariančią ir vaikais besirūpinančią. Pasak jos, šeima nevartoja alkoholio, gyvena tikėjimu, o vaikai auga apsupti meilės, gamtos ir kūrybinės veiklos. Ji pabrėžė, kad šeima vaikus ugdo ir nuveda pas gydytojus, todėl VTAS sprendimą vertina kaip nepagrįstą.
Pasak teisininkės, gegužės pabaigoje šeimoje gimė mergaitė, turėjusi Patau sindromą – retai su gyvybe suderinamą būklę. Iš pradžių mama kreipėsi į privačią kliniką, kur jai buvo patarta, kaip palaikyti vaiko gyvybę. Maždaug po mėnesio mergaitės būklei pablogėjus, ji buvo išvežta į Kauno klinikų reanimaciją.
Teisininkės teigimu, gydymo įstaiga apie galimą netinkamą motinos elgesį informavo VTAS dar neturėdama nustatytos įgimto sindromo diagnozės. Ji tvirtino, kad institucija informaciją įvertino neatsižvelgdama į tikrąją vaiko sveikatos būklę.
„Mama su sergančiu vaiku atvyko į Kauno klinikas, kurių socialinė darbuotoja, neturėdama vaiko diagnozės, o matydama tik simptomus, pranešė apie neva netinkamą mamos elgesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – rašė advokato padėjėja.
Ji taip pat teigė, kad po mergaitės mirties VTAS priėmė sprendimą ją paimti iš šeimos, esą dėl to, kad motina vaiko nemaitino.
Teisininkės vertinimu, sprendimas buvo grindžiamas Kauno klinikų raštu, kuriame Patau sindromas dar nebuvo nustatytas, nors vėliau jis buvo įvardytas kaip mirties priežastis.
Šeima teigia nesuprantanti, kuo pažeidė vaikų teises
Advokato padėjėja pasakojo, kad VTAS vertino ne tik mirusios mergaitės, bet ir kitų šeimos vaikų situaciją. Jos teigimu, tarnyba mato pagrindą paimti visus vaikus, nes motina esą nebendradarbiauja su specialistėmis.
Teisininkė rašė, kad jos klientė su tarnybos darbuotojomis nemato apie ką kalbėtis, todėl nusprendė kreiptis teisinės pagalbos. Ji taip pat teigė, jog dokumentuose nematanti duomenų apie smurtą ar kitokį netinkamą elgesį su vaikais.
Pasak teisininkės, šeima išgyvena ypač sunkų laikotarpį: motina tuo metu stovėjo prie vos dviejų mėnesių dukters karstelio ir klausė, ar per šermenis atvykę VTAS darbuotojai galėtų paimti ir mirusios mergaitės kūną. Advokato padėjėja šią situaciją apibūdino kaip institucinio sprendimo, priimto neįvertinus visų aplinkybių, pasekmę.
Ji savo įraše taip pat kritikavo visą vaiko teisių apsaugos sistemą. Teisininkė nurodė, kad 2021 metais buvo laimėjusi konkursą ir dirbo VTAS Kauno rajone, todėl sistemą pažįsta iš vidaus. Jos nuomone, sprendimai neretai grindžiami darbuotojų vertinimais, o ne vienodai taikomomis aiškiomis taisyklėmis.
Teisininkė prisiminė ir kitą teismo posėdį, kuriame, jos teigimu, paauglys nenorėjo gyventi su mama, nes ši draudė vartoti narkotikus, o teismas leido vaiką paimti iš šeimos. Šį pavyzdį ji pasitelkė keldama klausimą, kur yra riba tarp vaiko apsaugos ir nepagrįsto kišimosi į šeimos gyvenimą.
Ji taip pat papasakojo, kad po vyro mirties savivaldybės administracija buvo informavusi VTAS, jog ji tris mėnesius viena augina vaikus. Teisininkės teigimu, vien tai tapo pagrindu vertinti, ar nepažeidžiamos jos vaikų teisės, nors ji iki šiol vaikus augina viena ir vieną iš jų jau išaugino iki pilnametystės.
Advokato padėjėja mano, kad jos klientė neturėtų būti kaltinama dėl vaiko ligos ar to, kad augina daug vaikų. Ji taip pat teigė, jog šeimai gresia sudėtingas teisinis procesas, nes VTAS, tikėtina, kreipsis į teismą dėl leidimo paimti vaikus.
VTAS ir Kauno klinikos paaiškino savo poziciją
VTAS atstovė nurodė, kad gavus pranešimą vertinama kiekvieno šeimos vaiko situacija. Informacija renkama iš medikų, ugdymo įstaigų ir artimųjų, o pasikeitus aplinkybėms anksčiau priimti sprendimai gali būti koreguojami.
Ji pabrėžė, kad sprendimas dėl vaikų paėmimo dar nėra galutinis – jį turi patvirtinti teismas. Tarnyba per nustatytą terminą privalo kreiptis į teismą dėl leidimo įvykdyti vaikų paėmimą.
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja išreiškė užuojautą šeimai. „Kūdikio mirtis visada yra didžiulė netektis, tad vaiko teisių gynėjai reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems“, – rašė ji.
Kauno klinikų atstovė savo ruožtu teigė, kad medikų komanda dėjo visas įmanomas pastangas mergaitės gyvybei išgelbėti. Ji taip pat priminė, jog gydymo įstaigų darbuotojai privalo informuoti vaiko teisių apsaugos institucijas apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Istorija kelia klausimų dėl institucijų bendradarbiavimo
Šis atvejis išryškino klausimus, kaip jautriose situacijose vertinama rizika, kokiais duomenimis remiamasi priimant sprendimus ir kaip institucijos komunikuoja tarpusavyje. Nors vaikų saugumas yra pagrindinis prioritetas, šeimos atstovė abejoja, ar šiuo atveju buvo pakankamai atsižvelgta į medicininę informaciją ir vaiko ligą.
Kol teismas nėra priėmęs sprendimo, šeimos galimybės ginčyti institucijos poziciją yra ribotos. Teisininkės vertinimu, tokiose situacijose būtina ne tik operatyviai reaguoti, bet ir išsamiai išanalizuoti aplinkybes, tinkamai dokumentuoti sprendimus bei aiškiai apie juos informuoti šeimą.
Ši istorija taip pat kelia platesnę diskusiją dėl informacijos mainų tarp gydymo įstaigų, socialinių darbuotojų ir VTAS. Abi pusės sutaria tik dėl vieno – sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų saugumu ir šeimos tragedija, procesas turi būti ypač atidus, pagrįstas turimais duomenimis ir jautrus artimųjų išgyvenimams.