Rusijoje daugėja pranešimų apie prievartą, naudojamą siekiant paskatinti jaunus vyrus stoti į karinę tarnybą. Karinių komisariatų darbuotojai, kaip teigiama tinklalapiuose ir teisėsaugos šaltiniuose, bendradarbiauja su policija: vyrai sulaikomi gatvėse, prie darboviečių arba prisidengiant dokumentų patikra. Vėliau iš jų reikalaujama pasirašyti sutartis, o atsisakiusieji gali susidurti su grasinimais ir smurtu.
Grasinimai tapo spaudimo priemone
Žmonių teisių gynėjų ir liudininkų pasakojimuose minimos skirtingos poveikio taktikos. Sulaikytiesiems esą grasinama areštu, žadama „įteisinti“ jų sulaikymą, taip pat užsimenama apie galimą narkotikų pakišimą.
Tinklaraštininkas Stanislavas Morozovas ir kiti šaltiniai teigia, kad dalis vyrų sutiko pasirašyti sutartis tik po grasinimų, jog policija jiems „pakiš“ narkotikų. Tokie pasakojimai rodo, kad atsisakyti stoti į kariuomenę laisva valia tampa vis sunkiau, ypač regionuose, kuriuose trūksta savanorių.
Finansinės paskatos praranda veiksmingumą
Maskva anksčiau mėgino pritraukti savanorius didelėmis premijomis, kai kuriais atvejais viršijančiomis metinį atlyginimą. Programose už kiekvieną į komisariatą atvestą asmenį siūloma maždaug 100 tūkst. rublių, arba apie 1,3 tūkst. JAV dolerių.
Tačiau dėl pavojingų sąlygų fronte ir pranešimų apie itin didelę žūties riziką piniginiai pasiūlymai, kaip teigia analitikai, tapo mažiau patrauklūs. Kai finansinės priemonės nebesuveikia, pasitelkiami griežtesni būdai – manipuliacijos, prievarta ir institucijų bendradarbiavimas.
Pranešimai iš skirtingų Rusijos regionų
Apie tokias operacijas pranešama Tatarstane, Amūro ir Jaroslavlio srityse, taip pat Kalugoje, Voroneže bei Archangelske. Liudininkų teigimu, ten taikomi ir atviri sulaikymai, ir ne tokios pastebimos spaudimo formos.
Vis dėlto žmogaus teisių organizacijoms bei nepriklausomiems žurnalistams vis sunkiau patikrinti visus atvejus. Tam trukdo informacijos blokavimas ir liudytojų baimė kalbėti.
Naujos mobilizacijos grėsmė
JAV pareigūnai mano, kad tokios priemonės jau padėjo padidinti karių srautą į frontą, tačiau to nepakanka reikšmingiems lauko laimėjimams. Kremlius, kaip teigiama, svarsto dar vieną priverstinės mobilizacijos etapą, galintį būti surengtą po parlamento rinkimų.
Ekspertai perspėja, kad toks sprendimas kainuotų politiškai ir galėtų paskatinti visuomenės pasipriešinimą ar neramumus.
„Kai tik man duos ginklą, nušausiu tuos, kurie mane mobilizavo“, – tvirtino Rusijos atsargos karininkas Dmitrijus Roginas.
Tokiomis aplinkybėmis svarbu sekti tarptautinių organizacijų ir žurnalistų pranešimus apie galimus žmogaus teisių pažeidimus bei fiksuoti liudininkų parodymus. Šie duomenys gali padėti atskleisti sistemingą prievartą ir paskatinti tarptautinį atsaką į priverstinio verbavimo praktiką.
