Vyrų organizmo pokyčiai, susiję su amžiumi, gali turėti įtakos ne tik savijautai, bet ir darbingumui, kasdieniams įpročiams bei santykiams. Andropauzė dažniausiai siejama su palaipsniui mažėjančiu testosterono kiekiu. Šis procesas gali prasidėti apie 40–50 gyvenimo metus ir trukti gerokai ilgiau nei kelerius metus.
Testosterono mažėjimas vyksta palaipsniui
„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė aiškina, kad andropauzės metu vyro organizme ima mažėti vyriško hormono testosterono kiekis. Kitaip nei moterų menopauzės atveju, vyrams šie pokyčiai paprastai vystosi lėčiau ir gali užsitęsti.
Andropauzė dažniausiai prasideda apie 40–50 gyvenimo metus, tačiau jos simptomai nebūna vienodi. Vieni vyrai pokyčių beveik nepastebi, o kiti susiduria su negalavimais, trukdančiais dirbti, palaikyti artimus santykius ar mėgautis įprastu gyvenimu. Procesą lemia palaipsnis androgenų kiekio mažėjimas ir organizmo reakcija į amžių.
Galimi fiziniai, emociniai ir seksualiniai pokyčiai
Pasak vaistininkės, vyrų andropauzė ir moterų menopauzė gali sukelti panašių negalavimų, tačiau jų trukmė skiriasi. „Tiek vyrų andropauzė, tiek moterų menopauzė pagal sukeliamus negalavimus skiriasi mažai, tačiau moterų menopauzė dažnai pasireiškia per kelis mėnesius ar metus, o vyrų andropauzė prasideda apie 40-uosius metus ir gali trukti labai ilgai, net keliolika ar keliasdešimt metų“, – sako E. Ramaškienė.
Andropauzės požymiai gali būti susiję su keliomis sritimis:
- Fiziniai pokyčiai: mažėjanti raumenų masė ir jėga, plaukų slinkimas, nutukimas bei didėjantis bendras riebalų kiekis.
- Psichologinė savijauta: nemiga, padidėjęs nervingumas, depresija, savęs nuvertinimas, motyvacijos stoka ir mąstymo sutrikimai.
- Lytinė funkcija: sumažėjęs lytinis potraukis, nepakankama erekcija, silpna ejakuliacija ir mažesnis spermos kiekis.
Ne visi simptomai yra specifiniai. Androgenų nepakankamumą kartais gali lydėti trumpalaikės atminties suprastėjimas ar gausesnis prakaitavimas, tačiau šie požymiai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos problemomis.
„Pavyzdžiui, trumpalaikės atminties suprastėjimas ar pagausėjęs prakaitavimas gali signalizuoti apie visai kitas problemas, todėl gydytojams kartais sudėtinga nustatyti tikslią diagnozę. Juolab, kad androgenų nepakankamumas formuojasi ne visiems vyrams ir ne vienodu metu“, – aiškina E. Ramaškienė.
Kaip nustatoma andropauzė?
Diagnozuojant andropauzę vertinami paciento patiriami simptomai ir atliekami kraujo tyrimai, kuriais nustatomas testosterono kiekis. Gydytojas taip pat turi atsižvelgti į bendrą sveikatos būklę, lėtines ligas ir vartojamus vaistus.
Hormonų pakaitinė terapija gali būti skiriama tik gydytojui įvertinus situaciją ir palyginus galimą naudą bei riziką. Toks gydymas tinka ne visiems ir gali sukelti šalutinių reiškinių.
Kas gali padėti kasdien?
Kasdienę savijautą gali pagerinti dėmesys stresui, nuovargiui, mitybai ir gyvenimo būdui. „Prasidėjus andropauzei, svarbiausia atrasti būdų stresui ir nuovargiui mažinti. Valgykite daugiau maisto, teikiančio energijos. Ypač naudingi pieno produktai ir riešutai.
Galite išmėginti ir Viduržemio jūros dietą, kurioje gausu jūros produktų. Periodiškai rekomenduojama vartoti ir maisto papildus bei augalinius preparatus su cinku ar vitaminu C“, – pataria farmacininkė.
Taip pat svarbu reguliariai mankštintis, laikytis tinkamo miego režimo, riboti alkoholio ir kofeino vartojimą bei rūpintis psichine sveikata. Atsiradus seksualinių problemų ar nuolat keičiantis nuotaikai, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba urologą. Laiku suteikta pagalba gali pagerinti gyvenimo kokybę.