Staigus ir stiprus širdies plakimas gali išgąsdinti, ypač kai atrodo, kad pulsas akimirksniu tapo labai dažnas. Tokiais atvejais kylanti panika neretai dar labiau sustiprina nemalonius pojūčius. Kardiologas Marius pataria, kokių veiksmų galima imtis iš karto, kad širdies ritmas nurimtų, ir kokiais atvejais delsti negalima.
Pradėkite nuo kontroliuojamo kvėpavimo
Bandant nusiraminti svarbu ne tik stengtis atsipalaiduoti, bet ir taisyklingai kvėpuoti. Kardiologas išskiria tris metodus, kurių poveikis gali pasijusti vos per kelias minutes. Pirmasis – specialus kvėpavimo pratimas:
„Įkvėpk per nosį skaičiuodamas iki keturių. Sulaikyk kvėpavimą skaičiuodamas iki septynių. Iškvėpk per burną skaičiuodamas iki aštuonių.“
Pratimą rekomenduojama tęsti nuo trijų iki penkių minučių. Ilgesnis iškvėpimas nervų sistemai siunčia signalą, kad pavojus praėjo ir galima atsipalaiduoti. Taip suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, galinti sulėtinti širdies ritmą ir padėti normalizuoti kraujospūdį. Vienas vyras, šį būdą išbandęs per stresą darbe, sakė: „Veikia. Po dviejų minučių pulsas nukrito dvidešimčia.“
Šaltis gali padėti sulėtinti ritmą
Dar vienas kardiologo Mariaus siūlomas būdas susijęs su šalčio poveikiu. Jį galima pasitelkti tada, kai reikia greitos pagalbos:
„Panardinki veidą į šaltą vandenį. Arba uždėk ledą ant kaktos ir pakaušio.“
Šaltis suaktyvina vadinamąjį nardymo refleksą. Šaltu vandeniu sudrėkinus veidą, širdies ritmas gali sulėtėti per kelias sekundes. Jei neturite ledo arba negalite panardinti veido į vandenį, galima rinktis kitą alternatyvą:
„Nosį užspausk ir stipriai išpūsk orą – lyg norėtum atsikimšti ausis. Tai stimuliuoja vaguso nervą ir sukelia tą patį efektą.“
Šis būdas taip pat apibūdinamas kaip veiksmingas. Moteris, jį išbandžiusi po stresinio skambučio, pasakojo: „Negaliu patikėti. Pulsas nukrito beveik iš karto.“
Vanduo ir kūno padėtis
Kardiologas atkreipia dėmesį ir į paprastą, tačiau svarbią priemonę – pakankamą skysčių kiekį:
„Išgerk stiklinę vandens.
Jei nesi hipertonika – pridėk ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos.“
Dehidratacija didina kraujo klampumą, todėl širdžiai tenka plakti greičiau, kad būtų kompensuota ši būklė. Vanduo padeda atkurti kraujo tūrį ir sumažinti širdžiai tenkantį krūvį. Prie savijautos pagerėjimo gali prisidėti ir tinkama kūno padėtis:
„Atsigulk ir pakelk kojas aukščiau širdies. Veninis kraujas grįžta lengviau, širdis gali dirbti efektyviau su mažesniu dažniu.“
Vandens gėrimas ir kojų pakėlimas gali būti derinami. Viena moteris, darbe patyrusi širdies plakimą ir paniką, po penkių minučių parašė: „Praėjo. Ačiū.“
Kada būtina skambinti 112?
Šie patarimai nėra tinkami kiekvienai situacijai. Kardiologas Marius pabrėžia, kad svarbu atpažinti atvejus, kai reikia nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos:
„Jei pulsas viršija šimtą dvidešimt ir nesumažėja per penkiolika–dvidešimt minučių – skambink.“
Skambinti 112 taip pat būtina, jei jaučiamas krūtinės skausmas, dusulys, galvos svaigimas arba žmogus alpsta. Jei širdies plakimo epizodai be aiškios priežasties kartojasi dažniau nei porą kartų per mėnesį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastį. Tai gali būti susiję su magnio trūkumu ar kitomis sveikatos problemomis.
Kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti epizodų
Pasak Mariaus, svarbi ne tik pagalba tuo metu, kai širdis pradeda daužytis, bet ir ilgalaikė prevencija. Jis rekomenduoja kasdien vartoti magnio bisglicinatą (400 mg), gerti gudobelės arbatos (1–2 arbatinius šaukštelius), taip pat mažinti kofeino ir streso kiekį kasdienybėje.
Laikantis šių rekomendacijų, širdies plakimo epizodai gali retėti ir silpnėti: po mėnesio jie būna retesni, o po dviejų – beveik išnyksta. Vis dėlto svarbu žinoti, ką daryti užklupus simptomams, ir kada jau reikia skambinti 112.