Tylusis miokardo infarktas gali praeiti beveik nepastebimai, nes jo simptomai būna nestiprūs, trumpalaikiai arba jų visai nejaučiama. Dėl to žmogus ir aplinkiniai ne visada supranta, kad įvyko pavojingas širdies veiklos sutrikimas. Laiku nesuteikus gydymo, didėja širdies raumens randėjimo ir pakartotinio infarkto rizika.
Kuo tylusis infarktas skiriasi nuo įprasto?
Tipinį ūmų infarktą dažnai lydi stiprus krūtinės skausmas, tačiau tyliojo infarkto atveju pojūčiai gali būti daug silpnesni arba visiškai nebūti. Tai, kaip pasireiškia skausmas ir kiti simptomai, priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo bei gretutinių lėtinių ligų.
Diabetas, neuropatijos, senyvas amžius ir kai kurios medikamentų grupės gali susilpninti skausmo pojūtį arba pakeisti įprastą simptomų pobūdį. Harvardo universiteto mokslininkai nurodo, kad tylieji infarktai pasitaiko beveik taip pat dažnai kaip ir tipiški ūmūs priepuoliai. Jei po tokio įvykio neskiriamas reikiamas gydymas, širdies raumenyje susiformavę randai gali pabloginti širdies funkciją, taip pat padidinti mirties ir pakartotinio infarkto tikimybę.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Net ir nestiprūs, pasikartojantys ar trumpam atsirandantys simptomai gali būti svarbūs. Galimi tyliojo infarkto požymiai:
- lengvas spaudimas arba diskomfortas krūtinėje;
- tempimo ar deginimo pojūtis rankose, kakle, apatinio žandikaulio arba pilvo srityje;
- pasunkėjęs kvėpavimas;
- galvos svaigimas, pykinimas ar trumpalaikis sąmonės sutrikimas;
- staiga išpylęs šaltas prakaitas;
- užsitęsęs nuovargis arba bendras silpnumas.
Statistika rodo, kad vyrams tylieji infarktai pasitaiko maždaug penkis kartus dažniau nei moterims. Vis dėlto moterų simptomai dažnai būna netipiniai, todėl liga gali likti dar sunkiau pastebima.
Kaip nustatoma diagnozė?
Pastebėjus vieną ar kelis išvardytus požymius, ypač esant širdies ligų rizikos veiksniams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Riziką didina hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas ir šeiminė anamnezė.
Diagnozei nustatyti gali būti atliekama elektrokardiograma, kraujo tyrimai, įskaitant troponinų tyrimą, ir vaizdiniai širdies tyrimai. Didesnės rizikos žmonėms gydytojas taip pat gali rekomenduoti periodines EKG ar ilgalaikį širdies ritmo stebėjimą.
Rizikos mažinimas
Prevencijos pagrindas – kontroliuoti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Svarbu reguliariai vartoti paskirtus vaistus, laikytis sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, mesti rūkyti bei kontroliuoti kūno svorį.
Tylusis infarktas nėra mažiau pavojingas vien todėl, kad jo simptomai ne tokie ryškūs. Didesnis dėmesys subtiliems organizmo signalams ir aktyvus rizikos valdymas gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę bei pagerinti ilgalaikę širdies sveikatą.