Vakarais po įtemptos dienos neretai norisi atsipalaiduoti prie televizoriaus, telefono ar užkandžių. Tačiau mokslininkų analizuoti duomenys rodo, kad reguliarus gausus valgymas vėlyvu metu, ypač patiriant didelį stresą, gali būti susijęs su prastesne virškinimo sistemos ir žarnyno sveikata.
Didesnė virškinimo sutrikimų rizika
Tyrėjai nagrinėjo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių duomenis. Buvo vertinamas dalyvių patiriamas stresas, mitybos įpročiai ir kalorijų, suvartojamų vėlai vakare, kiekis.
Nustatyta, kad žmonės, po 21 valandos suvartojantys daugiau nei ketvirtadalį visos dienos kalorijų ir kartu patiriantys didelį stresą, dažniau susiduria su virškinimo problemomis. Tarp jų minimi vidurių užkietėjimas ir viduriavimas. Kitoje studijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių, ši rizika buvo dar didesnė.
Gali keistis žarnyno mikrobioma
Vėlyvo valgymo ir streso derinys taip pat siejamas su mažesne žarnyno mikrobiomos įvairove. Sumažėjus gerųjų bakterijų įvairovei, žarnynas gali tapti mažiau atsparus uždegimams, infekcijoms ir metaboliniams sutrikimams.
Ilgainiui toks disbalansas gali būti susijęs su nuolatiniu diskomfortu, didesniu skrandžio jautrumu ir padidėjusia ligų rizika.
Kodėl stresas veikia virškinimą?
Smegenis ir žarnyną sieja glaudus ryšys, vadinamas žarnyno–smegenų ašimi. Stresas gali veikti hormonų pusiausvyrą, virškinimo procesus ir imuninę reakciją. Organizmui pereinant į vadinamąjį „kovok arba bėk“ režimą, virškinimo funkcijos taip pat gali pasikeisti.
Prie to prisideda ir sutrikęs miego bei valgymo ritmas. Tokiais atvejais pakinta medžiagų apykaita, todėl žarnyno veikla gali būti paveikta dar labiau.
Kas gali padėti?
Specialistai pabrėžia, kad vienas vėlyvas užkandis savaime nėra katastrofa. Daug svarbiau – pasikartojantys kasdieniai įpročiai. Rekomenduojama didesnę dienos kalorijų dalį suvartoti anksčiau, laikytis reguliaresnio valgymo grafiko ir prieš miegą vengti gausių užkandžių.
Ne mažiau svarbu rasti kitų būdų sumažinti įtampą. Vakare gali padėti pasivaikščiojimas, skaitymas ar šilta vonia – tokie ritualai leidžia atsipalaiduoti nenaudojant maisto kaip komforto priemonės.
Jeigu virškinimo sutrikimai kartojasi, verta pasikonsultuoti su gydytoju arba mitybos specialistu. Jie gali padėti įvertinti mitybos struktūrą, pasiūlyti streso valdymo strategijų ir, jei reikia, rekomenduoti papildomus žarnyno sveikatos tyrimus.
Taigi nuolatinis vėlyvas valgymas kartu su dideliu stresu gali didinti virškinimo sutrikimų tikimybę ir neigiamai veikti žarnyno mikrobiomą. Žarnyno sveikatai svarbiausia atkreipti dėmesį į ilgalaikius valgymo ir gyvenimo būdo įpročius.