Vėlyvas maistas po įtemptos dienos daugeliui tampa įprasta vakaro dalimi. Vis dėlto tarptautinėje konferencijoje „Digestive Disease Week 2026“ pristatyti tyrimai rodo, kad nuolat vėlai valgant ir kartu patiriant didelį stresą gali dažniau pasireikšti virškinimo sutrikimai.
Mokslininkai vertino, kaip žarnyno sveikatą veikia dienos kalorijų pasiskirstymas ir psichologinė įtampa. Tyrimų rezultatai atkreipia dėmesį į galimą ryšį tarp vėlyvo valgymo, streso ir pakitusios žarnyno mikrobiomos.
Kaip keitėsi virškinimo sutrikimų rizika
Viename tyrime buvo išanalizuoti daugiau nei 11 tūkstančių žmonių duomenys. Paaiškėjo, kad dalyviai, kurie po 21 valandos suvartodavo daugiau nei ketvirtadalį visų dienos kalorijų ir patirdavo didelį stresą, 1,7 karto dažniau skundėsi vidurių užkietėjimu arba viduriavimu.
Atskirame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 4 tūkstančiai žmonių, nustatytas dar didesnis skirtumas – virškinimo sutrikimų rizika buvo padidėjusi 2,5 karto. Tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai labiau siejami su pasikartojančiais mitybos ir psichologiniais įpročiais, o ne su vienu vėlyvu užkandžiu.
Stresas, mikrobioma ir organizmo ritmas
Tyrimų dalyviai, kurie valgė vėlai ir patyrė daug streso, taip pat pasižymėjo mažesne naudingų žarnyno bakterijų įvairove. Įvairesnė mikrobioma geriau prisitaiko prie išorinių ir medžiagų apykaitos iššūkių, o mažesnė jos įvairovė siejama su didesne uždegimų, infekcijų ir virškinimo sutrikimų rizika.
Žarnynas ir smegenys nuolat keičiasi informacija per hormoninius, nervinius ir imuninius mechanizmus. „Patiriant stresą organizmas pereina į vadinamąjį „kovok arba bėk“ režimą.“ Toks organizmo atsakas gali sulėtinti virškinimą, keisti hormonų pusiausvyrą ir daryti įtaką žarnyno mikrobiomai. Tuo metu vėlyvas valgymas gali papildomai trikdyti cirkadinį, arba vidinį, organizmo ritmą.
Kokie įpročiai gali būti naudingi
Specialistai pataria didesnę dienos kalorijų dalį suvartoti anksčiau, laikytis reguliaresnio valgymo režimo ir vengti dažno užkandžiavimo vėlai vakare.
Streso mažinimui gali padėti:
- vakarinis pasivaikščiojimas;
- rami veikla be maisto, pavyzdžiui, skaitymas ar šilta vonia;
- tinkama miego higiena;
- atsipalaidavimo technikos.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į raciono sudėtį. Daugiau skaidulų, įvairesnės daržovės ir fermentuoti produktai gali padėti palaikyti mikrobiomos įvairovę.
Jeigu vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kiti virškinimo sutrikimai kartojasi, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba dietologu. Specialistas gali padėti nustatyti individualias simptomų priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo ar mitybos planą.
Tyrimų duomenys leidžia manyti, kad nuolatinis stresas ir didelė dalis vėlai suvartojamų kalorijų gali veikti kartu ir didinti virškinimo problemų tikimybę. Todėl žarnyno sveikatai svarbūs ne pavieniai vakariniai užkandžiai, o ilgalaikis dienos režimas ir bendri įpročiai.