Verslininkės ir nuomonės formuotojos Simonos Lipnės socialiniame tinkle paskelbti įrašai virto teisminiu procesu. 2024 metų gruodį jos Instagram paskyroje pasirodžiusiose istorijose „Kauno istorija“ buvusi parduotuvės Kaune vadovė buvo kaltinama vagystėmis, alkoholio vartojimu ir kitais pažeidimais.
Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama byla susijusi ne tik su buvusių darbuotojos ir darbdavės santykių konfliktu. Joje taip pat keliamas klausimas, kokios atsakomybės gali kilti socialiniuose tinkluose viešai skelbiant kaltinimus ir kokia žala dėl to gali būti atlyginama.
Kaltinimai paskelbti didelei auditorijai
Bylos medžiagoje nurodoma, kad tuo metu S. Lipnės Instagram profilyje buvo maždaug 130–134 tūkst. sekėjų. Savo įrašuose ji teigė, esą buvusi darbuotoja vogė prekes, piktnaudžiavo nedarbingumais ir vairavo neblaivi.
Viešai buvo aptariami ir įmonės apskaitos bei finansinių nuostolių klausimai. S. Lipnė rašė: „Papasakosiu porą triukų, kaip tiek pinigų nunešė“ ir teigė, kad darbuotoja galėjo imti iš klientų grynuosius už prekes, tačiau šių pinigų neįnešti į kasą. Būtent tokių teiginių turinys ir jų pateikimo forma tapo šmeižto kaltinimų pagrindu.
Nukentėjusioji prašo 30 tūkst. eurų
Teisme nukentėjusiąja pripažinta moteris pasakojo dėl viešų kaltinimų patyrusi pažeminimą ir psichologinę traumą. Bylos duomenimis, jai prasidėjo nerimo bei panikos priepuoliai, teko kreiptis į psichiatrą, o viešumoje ji jautėsi persekiojama.
Dėl patirtos neturtinės žalos moteris prašo 30 tūkst. eurų kompensacijos. Proceso metu taip pat paaiškėjo, kad dalis ikiteisminio tyrimo aplinkybių buvo nutraukta arba pakeista. Anksčiau buvo svarstyta ir administracinė atsakomybė dėl smulkių vagysčių.
Gynyba prašo bylą nutraukti
S. Lipnė kaltės nepripažįsta. Ji teigė parodymus duosianti tik po liudytojų apklausos. Jos advokatė teismo prašo bylą nutraukti, nes, gynybos vertinimu, klientė dėl susijusių veiksmų jau buvo nubausta administracine tvarka.
Šis prašymas grindžiamas principu, kad žmogus negali būti du kartus teisiamas už tą pačią veiką. Prokurorė su tokiu argumentu nesutinka. Ji nurodo, kad administracinėje byloje buvo sprendžiami kitokie, su darbo santykiais susiję klausimai, o dabartiniame baudžiamajame procese nagrinėjamas šmeižtas kaip atskira nusikalstama veika.
Socialinių tinklų atsakomybės klausimas
Byla atkreipia dėmesį į tai, kokį poveikį verslui ir žmonėms gali turėti vieši kaltinimai, kai jie paskelbiami didelę auditoriją turinčioje paskyroje. Skaitmeninė erdvė leidžia informaciją paskleisti greitai, tačiau kartu išauga atsakomybė už teiginių pagrįstumą.
Už šmeižtą blogiausiu, nors ir neįtikėtinu, atveju gali grėsti laisvės atėmimas iki vienerių metų. Dažniau už tokią veiką numatomos kitos sankcijos – viešieji darbai arba bauda.
Teismas kol kas nepriėmė sprendimo dėl prašymo nutraukti bylą. Nukentėjusioji bus apklausta neviešai, atsižvelgiant į jos asmenines aplinkybes. Tolesnė proceso eiga turės reikšmės vertinant atsakomybės mastą ir galimos kompensacijos dydį.