Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka kaklo priekyje, sverianti vos 15–25 gramus. Tačiau jos reikšmė organizmui yra gerokai didesnė nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: skydliaukės hormonai dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų, o jų disbalansas gali paveikti ir savijautą, ir gyvenimo kokybę. Gydytoja teigia, kad skydliaukės sutrikimai vargina maždaug trečdalį Lietuvos gyventojų.
Hormonų perteklius sukelia ryškius simptomus
Vienas dažniausių sutrikimų – hipertirozė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Tokiu atveju žmogus gali staiga kristi svorio, nors apetitas išlieka geras. Taip pat gali padažnėti širdies plakimas, pradėti drebėti rankos, varginti nerimas, viduriavimas, gausesnis prakaitavimas ir raumenų silpnumas.
Padidėjęs skydliaukės hormonų kiekis dažniausiai sukelia gana aiškius ir ryškius negalavimus, todėl pacientai dėl jų neretai patys kreipiasi į gydytoją.
Hipotirozė gali vystytis nepastebimai
Kitam dažnam sutrikimui – hipotirozei – būdinga sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba. Ji gali pasireikšti dideliu nuovargiu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu ir prastesniu šalčio toleravimu. Apie galimą problemą taip pat gali signalizuoti pašiurkštėjusi ar išblyškusi oda, patinę paakiai, lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai.
Sumažėjus hormonų kiekiui, žmogus gali tapti mieguistas, prislėgtas, pablogėja atmintis. Vis dėlto hipotirozė ne visada iškart sukelia pastebimų simptomų. Kadangi sveikata prastėja palaipsniui, dalis žmonių pokyčius palaiko įprastais ir ilgai nesupranta, kad gali sirgti. Tokiais atvejais sutrikimas kartais nustatomas atsitiktinai, pacientui ištyrus sveikatą dėl kitų priežasčių.
Kas gali sutrikdyti skydliaukės veiklą?
„Dažniausiai skydliaukės veiklos sutrikimus sukelia autoimuninės ligos ar mazginiai skydliaukės pakitimai. Taip pat skydliaukės veiklą gali sutrikdyti jodo trūkumas ar perteklius, tam tikrų vaistų širdies ritmo sutrikimui gydyti vartojimas, taikytas spindulinis gydymas kaklo srityje, įtakos gali turėti genetika ir nėštumas“, – sako gydytoja.
Kokie tyrimai padeda nustatyti problemą?
Skydliaukės sutrikimų požymiai nėra būdingi tik šioms ligoms, todėl vien iš simptomų diagnozės nustatyti negalima. Tam atliekami skydliaukės hormonų kraujo tyrimai: tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), laisvas tiroksinas (LT4) ir laisvas trijodtironinas (LT3). Kai kuriais atvejais prireikia ir skydliaukės antikūnų tyrimo – ATPO bei anti-Tg.
Skydliaukės audinio struktūra vertinama atliekant echoskopinį tyrimą. Jei nustatoma mazginių pakitimų, kartais atliekama ir mazgo aspiracinė biopsija.
„Jeigu pacientas įtaria skydliaukės sutrikimus, nedelsiant reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti minėtus tyrimus. Jie padės nustatyti negalavimą ir skirti tikslingiausią gydymą. Jei nustatomas normalus skydliaukės hormonų kiekis, būtina tirti dėl kitų blogos savijautos priežasčių“, – pasakoja D. Kozlovienė.
Profilaktiškai skydliaukės hormonų tyrimus kartą per metus gali atlikti visi, tačiau jie ypač rekomenduojami žmonėms, kurių šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, taip pat moterims, turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ar planuojančioms nėštumą. Amerikos skydliaukės draugija žmonėms nuo 35 metų pataria skydliaukę tikrinti kas penkerius metus.
„Lietuviams šios rekomendacijos taip pat tinka, nes mūsų šalyje skydliaukės sutrikimai itin dažni“, – teigia gydytoja.
Gydymo delsti nereikėtų
Gydytoja D. Kozlovienė ragina neignoruoti galimų skydliaukės veiklos sutrikimo požymių. Negydoma liga gali turėti ir kitų pasekmių.
„Negydomi skydliaukės sutrikimai gali prišaukti širdies ritmo sutrikimus, raumenų atrofiją, kaulų retėjimą, padidėjusį cholesterolio kiekį, depresiją, nevaisingumą“, – įspėja D. Kozlovienė.
Patikimų būdų visiškai užkirsti kelią skydliaukės ligoms šiuo metu nėra, tačiau gydytoja rekomenduoja rūpintis bendra sveikata ir vengti stresinių situacijų. Didesnį dėmesį savo būklei turėtų skirti ir žmonės, kurių šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis.
„Normaliai skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis, tad dažnai jo tenka vartoti papildomai. Skydliaukės veiklai svarbus ir kitas mikroelementas – selenas. Kai kurie tyrimai rodo, jog yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir glitimo netoleravimo. Tad patariu vengti streso, būti fiziškai aktyviems, valgyti pakankamai maisto produktų, turinčių jodo, bei riboti maisto produktus su glitimu“, – pataria gydytoja.