Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po 1986-ųjų Černobylio atominės elektrinės katastrofos, uždaroje teritorijoje gimė Mariyka Sovenko. Ji laikoma vienintele žinoma asmenybe, gimusia ir užaugusia Černobylio zonoje po sprogimo. Šiemet jai sukako 24 metai, o jos gyvenimo istorija iki šiol primena apie ilgalaikį branduolinės nelaimės poveikį žmonėms.
Gimimas ir vaikystė uždaroje teritorijoje
Mariyka gimė 1999 metais, praėjus daugiau nei dešimčiai metų nuo avarijos ketvirtajame Černobylio reaktoriuje. Jos tėvai Lydia ir Michailas nusprendė nepalikti savo namų, nors valdžia ragino juos evakuotis ir įspėjo apie pavojų.
Dukrą Lydia pagimdė namuose, be medikų pagalbos. Mariyka augo aplinkoje, kurioje radioaktyvumo lygis tebebuvo didelis. Vaikystėje ji valgė vietinių upelių žuvį ir iš aplinkiniuose laukuose laikomų gyvulių gautą pieną. Ekspertai tokius produktus vertino kaip galėjusius kelti didelį pavojų sveikatai.
Vis dėlto šiandien Mariyka apibūdinama kaip sveika ir energinga. Ji gyvena įprastą gyvenimą jau už Černobylio ribų.
Šeimai teko susidurti ir su visuomenės spaudimu
Apie naujus gyventojus, gimusius ir gyvenusius radioaktyvioje teritorijoje, Ukrainos valdžios institucijos ilgą laiką stengėsi viešai nekalbėti. Vėliau susidomėjimą Černobylio istorija sustiprino serialo „Sky Atlantic“ premjera, todėl daugiau dėmesio sulaukė ir Mariykos gyvenimas.
Jos šeima patyrė ne tik su aplinka susijusių fizinių sunkumų. Dėl gyvenamosios vietos ji taip pat susidūrė su socialine atskirtimi ir diskriminacija. Lydia pasakojo buvusi vertinama tarsi nusikaltėlė vien dėl to, kad dukrą pagimdė uždaroje zonoje. Nepaisydama tokio požiūrio, šeima liko ten, kur buvo apsisprendusi gyventi, ir tęsė kasdienybę.
Gyvenimas šiandien
Dabar Mariyka gyvena nebe Černobylio zonoje. Ji studijuoja, dirba ir pati save išlaiko. Į motinos namus uždaroje teritorijoje ji kartais grįžta tik gavusi specialų leidimą.
Lydia, kuriai jau 70 metų, savo sprendimo likti nepakeitė.
Ji pasakoja, kad dukra yra gyvas įrodymas, jog net pavojingame regione gyvenimas gali tęstis.
Asmeninė istorija, tapusi simboliu
Mariyką visuomenė neretai vertina kaip Černobylio atsigavimo simbolį. Jos tėvai teigia, kad žmonės į dukrą žvelgia pagarbiai, o kai kurie ją laiko palaiminimu nuniokotoje ir ilgą laiką apleistoje vietovėje.
Tačiau ši istorija kalba ne tik apie vieną šeimą. Ji kelia klausimų dėl branduolinės avarijos padarinių, galimo poveikio žmogaus sveikatai ir žmonių gebėjimo prisitaikyti prie itin sunkių aplinkybių. Mariykos gyvenimas tapo pasakojimu apie praeitį, viltį ir stiprybę, leidžiančią siekti savo svajonių net po didelės tragedijos.
