Padidėjęs kraujospūdis, arba hipertenzija, yra viena svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su šia problema susiduria daugiau nei vienas iš penkių suaugusiųjų. Nors liga neretai ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, jos komplikacijos kasmet lemia milijonų žmonių mirtis. Nerimą kelia ir tai, kad hipertenzija vis dažniau diagnozuojama jaunesniame amžiuje.
Kada kraujospūdis laikomas per dideliu?
Kraujospūdis – tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles, kintantis kartu su kiekvienu širdies dūžiu. Širdis tam tikru spaudimu išstumia deguonį pernešantį kraują, kad jis pasiektų vidaus organus. Suaugusio žmogaus optimalus kraujospūdis yra 120/80, o rodmenys, didesni nei 140/90, turėtų paskatinti susirūpinti.
„Kai jis per didelis ir nekontroliuojamas – žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse, akyse. Taip didėja insulto ir infarkto rizika. Tad ši iš pažiūros nekalta liga sukelia itin rimtų sveikatos sutrikimų“, – aiškina dr. N. Bičkauskaitė.
Hipertenzijos rūšys ir galimos priežastys
Specialistai hipertenziją skirsto į pirminę ir antrinę. Maždaug 90 proc. atvejų sudaro pirminė forma. Tiksli jos priežastis dažnai nenustatoma, nes ligą gali lemti kelių veiksnių derinys – genetika, hormonų pokyčiai ir gyvenimo būdas.
Antrinė hipertenzija sudaro apie 5–10 proc. atvejų. Ji išsivysto dėl konkrečių priežasčių, tarp kurių gali būti inkstų ar endokrininės sistemos sutrikimai, alkoholio vartojimas ir kai kurie vaistai, įskaitant kontraceptikus bei steroidinius hormonus.
„Tylioji“ liga dažnai nepastebima
Viena didžiausių problemų – žmogus gali nežinoti apie padidėjusį kraujospūdį arba, žinodamas diagnozę, nesigydyti, nes nejaučia jokių negalavimų. Dėl šios priežasties hipertenzija neretai nustatoma atliekant įprastus tyrimus. Kartais pirmoji priežastis kreiptis į medikus būna hipertenzinė krizė.
Pradinėje ligos stadijoje pacientai dažnai jaučiasi gerai. Vėliau atsiradusį galvos svaigimą ar skausmą, pablogėjusį regėjimą, pykinimą arba kraujavimą iš nosies žmonės gali palaikyti nuovargio ar streso pasekme.
„Įvykus hipertenzinei krizei gali būti pastebimi dažnai negrįžtami širdies, inkstų, kraujagyslių, organiniai pažeidimai, sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose“, – konstatuoja dr. N. Bičkauskaitė.
Ką galima padaryti siekiant išvengti komplikacijų?
Pirmas svarbus žingsnis – reguliariai matuoti kraujospūdį. Kardiologai rekomenduoja kiekvienam suaugusiajam arterinį spaudimą pasitikrinti bent kartą per metus. Jei yra rizikos veiksnių arba rodmenys viršija nustatytas ribas, matavimus reikėtų atlikti dažniau.
Jaunesniems pacientams gydytojai dažniau ieško antrinės hipertenzijos priežasčių. Tokiu atveju gali būti tikrinama inkstų, skydliaukės ir kitų organizmo sistemų būklė.
- reguliuoti kūno svorį;
- didinti fizinį aktyvumą;
- nerūkyti ir vengti alkoholio;
- mažinti druskos kiekį maiste;
- rinktis subalansuotą mitybą.
Gyvenimo būdo pokyčiai gali būti veiksminga pagalba kontroliuojant kraujospūdį. Numetus apie 10 kg svorio, kraujospūdis gali sumažėti maždaug 5 mmHg. Jei to nepakanka, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą. Vaistai, vartojami kartu su sveikesniais kasdieniais įpročiais, padeda mažinti komplikacijų riziką.
Rūpintis kraujospūdžiu svarbu pradėti nuo pat vaikystės. Tėvų rodomas pavyzdys – sveika mityba ir aktyvus gyvenimas – gali sumažinti riziką ateityje. Laiku nustatyta ir tinkamai kontroliuojama hipertenzija padeda išvengti insulto, infarkto bei organų nepakankamumo ir išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę.