Cukrinis diabetas yra viena sparčiausiai pasaulyje plintančių lėtinių ligų, tačiau jos pradžia neretai lieka nepastebėta. Oficialiais duomenimis, pernai Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 103 659 žmonės, bet šis skaičius neparodo viso sergančiųjų masto. Naujausi tyrimai rodo, kad pasaulyje diabetu serga daugiau nei 420 mln. žmonių, o iki 2040 m. jų skaičius gali išaugti iki maždaug 640 mln.
Riziką didina ne tik paveldimumas
Cukrinio diabeto išsivystymui įtakos turi keli veiksniai: genetinis polinkis, gyvenimo būdas ir tam tikros lėtinės ligos. Lietuvoje 2012–2016 m. cukrinio diabeto atvejų skaičius, tenkantis vienam tūkstančiui pilnamečių, padidėjo nuo 37,5 iki 44. Tai reiškia, kad šiuo metu diagnozuotas diabetas nustatomas daugiau nei vienam iš 23 gyventojų.
Nors paveldimumas laikomas reikšmingu rizikos veiksniu, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sulėtinti ligos progresavimą. Vis dėlto ilgą laiką nesikeičianti mityba ir mažas fizinis aktyvumas prisideda prie antrojo tipo diabeto plitimo.
„Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi nuo nutukimo ar antsvorio kenčiantys žmonės, sergantieji arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kartais kalbant apie tam tikrų sutrikimų prevenciją galima pabrėžti, kad reikia daugiau konkretaus vitamino ar tam tikrų medžiagų. Cukrinio diabeto prevencijos atveju taip, deja, nėra – jei ilgus metus maitinatės nesveikai, rizika bus aukšta ir to nepakeisi per kelias savaites“, – perspėja vaistininkė.
Pirmieji požymiai gali būti sunkiai atpažįstami
Diabetas pavojingas ir dėl to, kad pradžioje ne visada sukelia aiškius simptomus. Ligai progresuojant gali svyruoti kūno svoris, sustiprėti troškulys, padažnėti šlapinimasis, lėčiau gyti žaizdos, varginti nuovargis ir sumažėti darbingumas.
Ilgalaikė hiperglikemija gali pažeisti nervus, sutrikdyti regėjimą, pabloginti inkstų veiklą ir padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
„Rizikos grupėje esantys gyventojai turėtų tikrintis profilaktiškai, kadangi cukrinis diabetas, iš pradžių beveik nepastebimas, vėliau išsivysto labai pavojingas komplikacijas.
Tik diagnozavus ligą laiku galima užkirsti kelią vėliau pasitaikančioms lėtinėms ar ūminėms problemoms“, – teigia J. Skinderskienė.
Ankstyva diagnostika padeda kontroliuoti ligą
Laiku diagnozavus cukrinį diabetą galima jį kontroliuoti ir gerokai sumažinti komplikacijų tikimybę. Prevencijai svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba, antsvorio mažinimas, streso valdymas ir periodinis sveikatos tikrinimas. Taip pat reikėtų kontroliuoti gretutines ligas, tarp jų arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.
„Pacientai tiesiog paniškai bijo vien žodžio „insulinas”. Nors iki tol gydytojas dar gali paskirti įvairiausius kitus gydymus – svarbu tik laiku atkreipti jo dėmesį. Gydymas insulinu reikalingas tik tuomet, kai tabletės jau nebeduoda reikalingo efekto“.
Specialistai taip pat įspėja simptomų nebandyti gydyti savarankiškai.
„Bet koks skausmas ar nepatogumas yra organizmo signalas, jog ne viskas jam gerai. Jei jis tęsiasi dieną ar dvi, tai gali nereikšti nieko baisaus, tačiau kai jis kartojasi, būtina sužinoti, ką tai galėtų reikšti. Pats nesuprasdamas žmogus gali pradėti gydyti cukrinio diabeto simptomus ir taip nesuderinęs vaistų su kita problema, tik duoti kūnui visiškai nereikalingų, o galbūt net ir žalingų medžiagų“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vedėja.
Kam reikėtų reguliariai tikrinti gliukozę?
Reguliariai gliukozę turėtų tirti rizikos grupėms priklausantys žmonės – turintys antsvorio, genetinį polinkį, vyresnio amžiaus gyventojai ir asmenys, susiduriantys su metaboliniais sutrikimais. Profilaktikos planą verta aptarti su gydytoju ir nedelsti, jei tyrimai ar simptomai kelia abejonių. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti ilgiau išlikti sveikesniems bei išvengti komplikacijų.