Antradienį Seimo posėdyje, kuriame parlamentarai pritarė būsimos Vyriausybės programai, dėmesį patraukė ne vien politiniai sprendimai. Posėdyje dalyvavusi buvusi olimpietė ir parlamentarė Laura Asadauskaitė‑Zadneprovskienė pasirinko baltą švarką, kūno spalvos aukštakulnius ir trumpą nėriniais puoštą sijoną.
Sijonas sukėlė skirtingų vertinimų
Parlamentarės įvaizdis Seimo salėje neliko nepastebėtas. Nuotraukose matyti, kad stovint sijonas dengia sportiškas Lauros Asadauskaitės kojas, tačiau jai atsisėdus atidengia daugiau kūno. Būtent šis drabužio silueto ir ilgio skirtumas paskatino įvairias reakcijas.
Vieni tokį pasirinkimą vertina kaip teisę laisvai rinktis aprangą ir išreikšti asmeninį stilių. Kiti mano, kad itin trumpas sijonas nėra tinkamas oficialiai institucijos aplinkai. Diskusijose taip pat keliami klausimai apie dalykinį įvaizdį, lyčių stereotipus, pagarbą ir žiniasklaidos atsakomybę.
Pastaruoju metu Laura Asadauskaitė viešumoje minima ne tik dėl savo stiliaus. Buvusi olimpietė neseniai pranešė apie skyrybas, todėl jos sprendimai sulaukia papildomo visuomenės dėmesio. Ši situacija dar kartą parodo, kad politiko asmeninis gyvenimas ir viešasis vaidmuo neretai susipina, o viešojoje erdvėje aptariamos ir su politika tiesiogiai nesusijusios detalės.
Nors parlamente aprangos reikalavimai nėra griežtai reglamentuoti, iš parlamentarų tikimasi dalykinės išvaizdos. Kritikai pabrėžia, kad dėmesys aprangai gali nustelbti Seime svarstomus įstatymus ir politinius klausimus. Tuo metu kiti akcentuoja moters teisę laisvai reikštis ir oficialioje aplinkoje.
Žurnalistai pačios parlamentarės paklausė, kodėl ji pasirinko būtent tokią aprangą. Laura atsakė: „Pasirinkau, nes vasara ir sijonukai man patinka“, – _Lrytas_ šyptelėjo politikė.
Internete ir socialiniuose tinkluose nuomonės taip pat išsiskyrė. Vieni gyrė parlamentarės drąsą bei stiliaus pojūtį, kiti ragino daugiau dėmesio skirti konstruktyviai diskusijai ir nevertinti žmogaus vien pagal išorę.
Kartu pabrėžiama, kad vieša kritika neturėtų peržengti asmens orumo ribų ir virsti žeminimu ar nepagrįstais vertinimais. Ši istorija primena platesnį klausimą, kaip politikai gali derinti asmeninę saviraišką su institucijos, kuriai atstovauja, reprezentacija.
Seimo narių apranga gali tapti viešų diskusijų objektu, tačiau tokiais atvejais dėmesys neišvengiamai krypsta nuo politinių sprendimų į nepolitines detales. Būtent tai ir nutiko parlamentarės įvaizdžiui sulaukus visuomenės bei kolegų dėmesio.