Ilgalaikės konfrontacijos planams iškyla vis daugiau kliūčių
Rusija oficialiai ruošiasi užsitęsusiai konfrontacijai ir, ekspertų bei žvalgybos šaltinių teigimu, planuoja karinius pajėgumus išlaikyti iki 2030 metų. Tačiau šalies viduje daugėja karo nuovargio požymių: gyventojai aktyviai ieško informacijos, kada baigsis vadinamoji SVO, brangsta degalai, o dronų atakos ir logistikos sunkumai daro spaudimą Kremliaus aparatui.
Vis dėlto vien šie veiksniai savaime nereiškia greito Rusijos žlugimo. Jos galimybes tęsti karą gali lemti energetikos infrastruktūros pažeidimai, sankcijos, eksporto apribojimai ir politiniai sprendimai.
Naftos infrastruktūra patiria smūgius, tačiau Rusija atsigauna
Vienu svarbiausių taikinių tapo Rusijos energetikos sektorius. Ukrainos atakos buvo nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas ir terminalus, todėl paveikė degalų tiekimą šalies viduje. Vis dėlto ekonomistas ir buvęs prezidento patarėjas Olehas Ustenka „Focus“ sakė, kad Maskva tuo pat metu atkuria uostų infrastruktūrą.
„Tačiau problema ta, kad. kol mes naikiname jų naftos perdirbimo gamyklas, jie tuo pačiu metu aktyviai atkuria savo uostų infrastruktūrą. Remiantis jūrų šaltiniais, jie pradėjo eksportuoti daugiau naftos nei prieš 1,5–2 mėnesius. Man tai signalas: jie atkuria savo uostų infrastruktūrą po streikų ir atnaujina naftos eksportą“, – teigė O. Ustenka.
Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo apie 40 proc. Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Nors dalis smūgių buvo itin veiksmingi, kiti – mažiau, nukentėjo visos šios gamyklos. Tačiau Rusija vis dar turi didelius perdirbimo pajėgumus už Uralo kalnų, įskaitant Omsko įrenginius, kuriuose saugoma didžioji dalis atsargų. Jie kol kas nebuvo pažeisti, be to, veikia ir mažesni įrenginiai.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo 40 proc. naftos perdirbimo gamyklų. Kai kurios atakos buvo labai veiksmingos, kitos – mažiau, bet visos gamyklos nukentėjo. Tačiau Rusija turi milžiniškus perdirbimo pajėgumus už Uralo kalnų, pavyzdžiui, Omske, kur saugoma didžioji dalis jų atsargų.
Jos dar nenukentėjo. Yra ir mažesnių įrenginių. Manyti, kad benzino krizė sukels visišką Rusijos žlugimą, yra klaidinga. Ypač trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu galime svarstyti įvairius variantus“, – mano O. Ustenka.
Sankcijos ir eksporto ribojimai galėtų padidinti spaudimą
Rusijos karo potencialui svarbi ne tik infrastruktūros būklė, bet ir ekonominė izoliacija. Rizika Kremliui didėtų, jei šalis būtų atkirsta nuo eksporto maršrutų arba naftos kaina nukristų žemiau biudžeto lūžio taško.
„Tai reiškia, kad geriausiu atveju Rusijos ekonomikos augimas bus nuo nulio iki pusės procento… tada matysime žlugimą“, – pabrėžė O. Ustenka. Jo vertinimu, Rusijos kovinę galimybę iš esmės galėtų pakirsti plataus masto uostų infrastruktūros sunaikinimas arba griežtos tarptautinės finansinės sankcijos, užkertančios prieigą prie tarptautinių rinkų.
Politinis pasirinkimas: eskalacija ar derybos
Politologai mano, kad Vladimiras Putinas jau dabar susiduria su pasirinkimu – toliau eskaluoti konfliktą arba ieškoti galimybės derėtis. Politologas „Focus“ sakė, kad kalbos apie tokį pat karą, koks vyksta dabar, iki 2030 metų nėra pagrįstos pakankamais ištekliais.
„Todėl visos šios kalbos apie karą, vyksiantį 2030-aisiais, tokį karą, kokį turime dabar, nėra tiesa. Tam nėra pakankamai išteklių. V. Putinas jau dabar yra kryžkelėje: arba eskaluoti karą, kad jį greičiau užbaigtų ir sutrikdytų dabartinę jėgų pusiausvyrą, arba derėtis dėl taikos“, – „Focus“ sakė politologas.
Jo teigimu, ilgalaikis dešimtmečius trunkantis karas nėra įmanomas: „Ir toks V. Putino bandymas galėtų įvykti jau šiais ar kitais metais. Tačiau amžinų karų nebūna…“
Tolesnė įvykių eiga gali būti įvairi: nuo selektyvios eskalacijos ir naujos mobilizacijos iki netikėtų derybų. Pastarųjų tikimybė didėtų, jei ekonominis spaudimas stiprėtų, o tarptautinė parama Ukrainai išliktų stabili. Kita vertus, konfliktas gali užsitęsti, jei nebus priimti ryžtingi sprendimai. Todėl svarbu stebėti tiek ekonominius, tiek karinius veiksnius, nuo kurių priklauso Kremliaus galimybės tęsti karą.