Rusijos pareigūno pareiškimas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą per Lietuvą dar labiau padidino įtampą tarp Maskvos ir Europos Sąjungos. Vilniui uždraudus tokį tranzitą, Rusija teigia galinti svarstyti atsakomuosius veiksmus, įskaitant grasinimus ginkluotu konfliktu.
Rusijos pareiškimas
Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Kaliningrado blokados atveju gali kilti ginkluotas konfliktas. Jis taip pat rėmėsi Rusijos Konstitucijos 4 straipsniu, kuriame, pasak jo, įtvirtinta valstybės pareiga saugoti savo teritoriją ir užtikrinti jos saugumą.
“Jei tai (Kaliningrado blokada) įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas. Ir reikia sakyti tiesą į akis.
Pagal mūsų Konstitucijos 4 straipsnį Rusijos valstybė privalo saugoti savo teritoriją ir užtikrinti jos saugumą.
Jei manysime, kad šis saugumas yra pažeidžiamas ir (situacija) gresia teritorijos praradimu, žinoma, imsimės kraštutinių priemonių ir niekas mūsų nesustabdys”, – sakė pareigūnas.
Kodėl apribotas tranzitas
Birželio 17 dieną įsigaliojusios Europos Sąjungos sankcijos paskatino Lietuvą laikinai apriboti tam tikrų prekių, įskaitant plieną ir juoduosius metalus, tranzitą per šalies teritoriją į Kaliningradą.
Lietuva nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis Europos Komisijos išaiškinimu dėl sankcijų taikymo. Tuo metu Maskva tvirtina, kad tokie ribojimai nesuderinami su tarptautinėmis sutartimis, ir grasina atsaku.
Grėsmės regiono saugumui
Nors Rusijos pareiškimas vertinamas kaip deklaratyvus grasinimas, jis kelia papildomų saugumo klausimų regione. Viena iš rizikų – galimas ekonominių sankcijų traktavimas kaip pagrindo teisėtiems atsakomiesiems veiksmams.
Bet kokia karinė eskalacija prie Baltijos šalių sienų įgytų platesnį geopolitinį mastą. Lietuva yra NATO narė, todėl ginkluotas išpuolis prieš šalį būtų susijęs su kolektyvinės gynybos mechanizmais.
Įtampą taip pat didina informacinės ir kibernetinės grėsmės. Lietuva jau patyrė intensyvią kibernetinę ataką, kuria buvo siekiama sutrikdyti valstybės institucijų ir verslo veiklą.
ES ir Lietuvos veiksmai
Europos Komisija rengia atnaujintas gaires, kurios turėtų padėti aiškinti sankcijų taikymą.
Lietuvos vadovybė, konsultuodamasi su ES institucijomis, derina tolesnius veiksmus.
Prezidentūros ir kitų valstybės institucijų susitikimuose pabrėžiama būtinybė laikytis teisės aktų, stiprinti saugumą ir kartu išvengti nereikalingos eskalacijos. Diplomatiniai kanalai, NATO koordinavimas ir ES teisinės priemonės išlieka pagrindiniais būdais krizę spręsti be karinės konfrontacijos.
Budrumas išlieka svarbus
Grasinimai karu kelia nerimą, tačiau saugumo politika grindžiama ne vien retorika. Tarptautiniai susitarimai, diplomatija ir sąjungininkų įsipareigojimai tebėra svarbiausi veiksniai, padedantys išlaikyti stabilumą.
Lietuvai svarbu išlikti budriai, stiprinti kibernetinį ir fizinį saugumą bei tęsti bendradarbiavimą su ES ir NATO partneriais.
