Alzheimerio ligos pradžią ateityje gali padėti nustatyti ne tik atminties ar mąstymo testai, bet ir žmogaus eisena. Niukaslo universiteto mokslininkai, pasitelkę prie apatinės stuburo dalies tvirtinamus nešiojamuosius jutiklius, aptiko eisenos pokyčių, galinčių būti ankstyvais ligos požymiais.
Jutikliai fiksavo eiseną laboratorijoje ir kasdienybėje
Tyrime dalyvavo 120 pacientų. Pirmiausia jų judėjimas ir eisena buvo vertinami laboratorijoje, o vėliau dalyviai vieną savaitę nešiojo tuos pačius jutiklius atlikdami įprastas kasdienes veiklas.
Analizuodami surinktą informaciją, tyrėjai nustatė skirtumus keliuose eisenos parametruose:
- ėjimo greityje;
- greičio kintamume;
- kojų ir kūno judesių asimetrijoje.
Šiuos rodiklius buvo galima nesudėtingai apdoroti, o gauti rezultatai parodė pakankamą klinikinį patikimumą, kad būtų galima svarstyti jų pritaikymą ankstyvai diagnostikai.
Biologiniai pokyčiai gali prasidėti gerokai anksčiau
Ankstesni tyrimai rodo, kad Alzheimerio ligai būdingi biologiniai pokyčiai smegenyse gali atsirasti likus 10–20 metų iki aiškiai pastebimų kognityvinių ar funkcinės būklės sutrikimų. Todėl patikimai nustatomi eisenos modelio pokyčiai galėtų suteikti galimybę ligą pastebėti ankstesnėje stadijoje.
Ankstyvas ligos nustatymas svarbus dėl kelių priežasčių. Jis gali sudaryti sąlygas anksčiau taikyti priemones, padedančias lėtinti atminties ir mąstymo sutrikimų progresavimą, gerinti gyvenimo kokybę bei suteikti daugiau laiko planuoti tolesnį gydymą ir priežiūrą.
Technologija turi privalumų, tačiau išlieka neatsakytų klausimų
Nešiojamieji kūno jutikliai yra neinvazinė ir palyginti nebrangi priemonė. Jie leidžia rinkti ilgesnį, realiomis gyvenimo sąlygomis sukauptą duomenų srautą, o ne apsiriboti vienkartiniu testu gydymo įstaigoje. Tokiu būdu galima užfiksuoti subtilius eisenos pokyčius, kuriuos per įprastą vizitą gydytojui pastebėti gali būti sudėtinga.
Vis dėlto tyrimo rezultatus dar reikėtų vertinti atsargiai. Tyrime dalyvavo palyginti nedaug žmonių, todėl išvadas būtina patikrinti didesnėse ir įvairesnėse pacientų grupėse.
Be to, lieka svarbūs duomenų privatumo, prietaisų standartizavimo ir eisenos rodiklių derinimo su kitais diagnostikos būdais klausimai. Tarp jų – neurovaizdiniai tyrimai ir biologiniai žymenys.
Galimas platesnis pritaikymas medicinoje
Ateityje eisenos stebėjimas galėtų būti derinamas su kognityviniais testais, kraujo tyrimais ar smegenų tyrimais. Tai gydytojams galėtų padėti greičiau nustatyti didesnės rizikos pacientus ir parinkti prevencines priemones, tokias kaip fizinis aktyvumas, kognityvinis treniravimas, mitybos pokyčiai ar vaistai, kai jų skyrimas būtų pagrįstas įrodymais.
Kol kas būtini papildomi tyrimai ir ilgalaikis pacientų stebėjimas. Tik taip bus galima įvertinti, kaip eisenos analizę geriausia įtraukti į kasdienę klinikinę praktiką.
Nešiojamųjų jutiklių naudojimas ir išsami eisenos analizė atveria perspektyvą Alzheimerio ligą nustatyti anksčiau. Tačiau šios krypties pritaikymui dar reikės daugiau mokslinių įrodymų ir saugių duomenų tvarkymo sprendimų.