Retkarčiais klozete pastebėtos putos nebūtinai reiškia sveikatos sutrikimą. Jas gali sukelti greita šlapimo srovė, skysčių trūkumas ar net tualeto valymo priemonių likučiai. Vis dėlto, jei putojantis šlapimas kartojasi, išlieka ilgiau arba kartu pasireiškia kiti simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada putos šlapime gali būti nekenksmingos?
Dažniausiai putojimas atsiranda dėl aplinkybių, nesusijusių su liga. Pagrindinės galimos priežastys:
- Stipri ar greita šlapimo srovė: į klozetą iš didesnio aukščio krintantis šlapimas susimaišo su oru ir gali suputoti, panašiai kaip į kriauklę pilamas vanduo.
- Skysčių trūkumas: dehidratavus organizmą šlapimas tampa labiau koncentruotas, todėl jame esančios cheminės medžiagos gali lengviau sudaryti putas. Tai dažniau pastebima rytais arba po fizinio krūvio, kai išgeriama mažiau skysčių.
- Valymo priemonės klozete: šlapimas gali sureaguoti su likusiais tualeto valikliais ar dezinfekciniais skysčiais ir dėl to suputoti.
Jeigu putos pasirodo tik kartais ir greitai išnyksta, tikėtina, kad jas sukėlė viena iš šių įprastų priežasčių.
Nuolat pasikartojantis putojimas gali būti ligos požymis
Susirūpinti verta tada, kai putos susidaro dažnai, jų būna daug ir reiškinį lydi kiti negalavimai. Viena svarbiausių medicininių priežasčių yra proteinurija – baltymų patekimas į šlapimą. Tai gali būti susiję su inkstų pažeidimu.
- Inkstų ligos: sveiki inkstai filtruoja kraują ir padeda organizme išlaikyti svarbias medžiagas, įskaitant baltymus. Sutrikus jų veiklai, baltymai gali patekti į šlapimą. Nuolatinis ir gausus putojimas kartais būna lėtinės inkstų ligos, nefropatijos ar kito inkstų sutrikimo požymis. Kartu gali atsirasti patinimas aplink akis, pėdų ar čiurnų tinimas, nuovargis ir pykinimas.
- Ryški dehidratacija: didelis skysčių trūkumas taip pat gali lemti putojantį šlapimą. Tačiau jei putos neišnyksta net pakankamai geriant, reikėtų ieškoti kitų galimų priežasčių.
- Cukrinis diabetas ir padidėjęs kraujospūdis: šios ligos gali pažeisti inkstus ir paskatinti baltymų išsiskyrimą su šlapimu. Todėl nuolat pasikartojantį putojimą svarbu aptarti su gydytoju, ypač jei sergate viena iš šių lėtinių ligų.
- Kitos, retesnės priežastys: putojantis šlapimas gali būti susijęs su šlapimo takų infekcija, retrogradine ejakuliacija, kai sperma grįžta į šlapimo pūslę, arba tam tikrų vaistų vartojimu.
Kada reikalinga gydytojo konsultacija?
Į šeimos gydytoją kreipkitės, jei putojantis šlapimas tampa nuolatiniu reiškiniu arba kartu jaučiate nuovargį, prarandate apetitą, pykina, tinsta ar atsiranda kitų neįprastų simptomų. Įvertinęs situaciją, gydytojas gali skirti šlapimo analizę baltymų kiekiui nustatyti ir kraujo tyrimus inkstų funkcijai įvertinti.
Ankstyvas sutrikimo nustatymas ir tinkamas gydymas yra svarbūs siekiant išvengti galimų komplikacijų bei išsaugoti gerą sveikatą.