Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena Lietuvoje atkreipia dėmesį į problemą, kuri išlieka viena opiausių sveikatos srityje. Higienos instituto duomenimis, kraujotakos sistemos ligos yra pagrindinė gyventojų mirties priežastis – jos lemia maždaug pusę mirčių. Nepaisant medicinos pažangos, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje bei Europoje tebėra vienas didžiausių.
Širdies nepakankamumas smarkiai keičia kasdienybę
Viena iš sunkių širdies ligų pasekmių – širdies nepakankamumas (ŠN). Ši būklė išsivysto tada, kai širdis nebegali pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo. Dėl to organizme, taip pat plaučiuose, pėdose ir kojose, gali kauptis skysčiai. Pasaulyje sergančiųjų ŠN skaičius nuosekliai didėja.
Specialistai pabrėžia, kad ši liga itin stipriai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Pacientai savo savijautą kartais prilygina tai, kurią patiria žmonės vėlyvosiose vėžio stadijose.
„Darbe jaučiausi apribotas, nes turėjau atsisakyti kelionių. Jaučiausi nenaudingu, trapiu, našta sau ir kitiems, visiška ankstesniojo savęs priešingybė. Po širdies priepuolio žmogus gyvendamas skaičiuoja dienas, o galbūt ir valandas“, – savo patirtimi dalijasi 80-metis pacientas.
Gydymo sėkmę lemia ir paties paciento įsitraukimas
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė teigia, kad širdies nepakankamumo gydymas neturėtų būti grindžiamas vien gydytojo sprendimais. Naujajame leidinyje „Širdies nepakankamumu sergančiųjų bei jų artimųjų lūkesčiai ir atsakomybės“ akcentuojama, kad pacientas turi būti lygiavertis gydymo proceso dalyvis.
„Iki šiol mes, gydytojai, jautėme tarsi didesnę atsakomybę, kad pacientų sveikata yra tik mūsų rankose. Kartais gydytojai užima tarsi mokytojo vaidmenį, o pacientai – mokinio. Tokia sąveika dažniausiai neveikia, bendro tikslo pasiekti lengvai nepavyksta“, – teigia prof. J. Čelutkienė.
Prevencija gali sumažinti gydymo naštą
Valstybinės ligonių kasos skaičiavimais, širdies nepakankamumo gydymas valstybei per metus kainuoja apie 40 mln.
eurų. Didžioji šių lėšų dalis skiriama brangiam stacionariniam gydymui, kuris neretai tampa vėluojančios pagalbos pasekme.
Ekspertai mano, kad prastus Lietuvos rodiklius iš dalies lemia nepakankamai veiksminga prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinei programai šiemet skirta 12 mln. eurų, tačiau vien finansavimo nepakanka. Rezultatai priklauso ir nuo to, ar žmonės keičia savo elgseną bei kontroliuoja pagrindinius rizikos veiksnius:
- mažina kūno svorį;
- reguliuoja kraujospūdį;
- kontroliuoja cholesterolio kiekį;
- atsisako žalingų įpročių.
Pacientams vis dar tenka laukti specialistų
Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė pabrėžia ir sisteminę problemą – laiku patekti pas specialistą pacientams ne visada pavyksta. Eilės kai kuriais atvejais trunka iki šešių mėnesių.
Pačios A. Štaraitės patirtis rodo, kokią reikšmę gali turėti greita diagnozė. „Jei aš nebūčiau vykusi į priimamąjį, o tik gydžiusi simptomus, gal manęs čia šiandien nebebūtų“, – sako ji.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pripažįsta, kad paslaugų kokybės stebėseną apsunkina integruotos informacinės sistemos nebuvimas. Vis dėlto tikimasi, kad glaudesnis pacientų, medikų ir politikų bendradarbiavimas leis keisti dabartinę statistiką.